Verslo centro „Green Hall 2“ statytojai Konstitucijos prospekte vykstančius statybos kranų mūšius stebi iš šalies. Naujajame Vilniaus verslo centre, bet jau Žvėryno prieangyje, toliau nuo automobilių gausmo, besikuriantis „Green Hall“ slėnis slėnis gyvena kitu – upės – ritmu. Gali būti, kad kai pirmieji nuomininkai pravers „Green Hall 2“ duris, veidrodiniame rytinio pastato fasado stikle atsispindės jau užšalusi Neris.

Tvariai ir racionaliai statybai nebūtini sertifikatai

Kaip upė vingiuoja ir „Green Hall 2“ fasadas, rodantis projekto plėtotojų SBA koncerno ambicijas pastatyti ne paprasčiausią, nuobodų, visuose pasaulio miestuose sutinkamą, bet greičiausiai atsiperkantį stačiakampį, o sudėtingos, estetiškos formos ir struktūros, iššūkiu inžinieriams ir statybininkams tapusį pastatą. Į vieną kvadratinį metrą „Green Hall 2“ pastate investuojama daugiau nei 2 000 eurų – tai didžiausios investicijos, palyginti su rinkos vidurkiu. Ir tai viena priežasčių, kodėl „Green Hall 2“ statytojai pasitikinčiai stebi kitus šiuo metu plėtojamus verslo centrų projektus – jie įsitikinę, kad konkurentai rinkai šiandien neruošia tokios aukštos kokybės verslo centrų projektų.

„Investuojame tiek daug ne todėl, kad norime išsiskirti skaičiais, o todėl, kad norime rinktis kokybiškus, ilgaaamžius ir komfortą čia dirbsiantiems žmonėms suteikiančius sprendinius“, – aiškino SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Puikiai suvokdami, kas yra tvari, o anot vokiečių – kultūringa statyba, „Green Hall“ slėnio plėtotojai mano galintys statyti ir be „Breeam“ sertifikato. Nemažas sertifikatui pelnyti išleidžiamas lėšas jie apsisprendė nukreipti į pirmajame „Green Hall“ projekte jau patikrintus sprendinius, į maksimaliai kokybiškus įrenginius.

„Pirmojo „Green Hall“ pastato sėkmė pateisino mūsų pasirinktą koncepciją ir sprendimus. Tada, per patį pasaulinės finansų krizės įkarštį, nusprendėme investuoti į pastato kokybę, modernias technologijas ir kartu didžiulį dėmesį skirti aplinkos tausojimui, žaliosioms erdvėms. „Green Hall 2“ projektas – šios koncepcijos tąsa“, – sakė E. Valentinavičius.

Todėl „Green Hall 2“ bus vienintelis Lietuvoje verslo centras, kurio energetinius poreikius 100 proc. patenkins vienas efektyviausių gamtą tausojančių šildymo sprendimų – geoterminis šildymas. Po išsamių Vokietijos geotermijos specialistų tyrimų paaiškėjus, kad galimas labai efektyvus geoterminės energijos panaudojimas, po pastatu ir aplink jį buvo išgręžta keturiasdešimt iki 100 metrų gylio gręžinių, suklota apie 7 kilometrai geoterminės sistemos vamzdžių. Šaltuoju metų laiku ši sistema teiks visą pastatui reikalingą šilumą, o vasarą geoterminė energija bus naudojama pastatą vėsinti – tam bus naudojamos šalčio sijos: moderni, efektyvi ir, svarbiausia, tyli vėsinimo priemonė.

Į geoterminę šildymo ir vėsinimo sistemą investuota apie 0,5 mln. eurų. Projekto plėtotojai tikisi, kad nuomininkai liks patenkinti dėl šio sprendimo žymiai sumažintomis išlaidomis komunalinėms paslaugoms. Kita vertus – tai ir užtikrins pastato tvarumą: geoterminis šildymas palieka minimalų CO2 pėdsaką. „Green Hall“ verslo kvartalo koncepcijai, patikino E. Valentinavičius, tai labai reikšminga.

„Green Hall 2“ nuspręsta įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą: kiekviename, maždaug 1 000 kv. m ploto, aukšte bus dvi atskiros vėdinimo kameros. SBA koncerno viceprezidentas tiki, kad tai nuomininkai įvertins ir patikimą vėdinimą, ir patogesnį inividualios sistemos valdymą.

Nors projektuotas dar kaip B energinio efektyvumo klasės pastatas, atlikus trijų scenarijų energetinį modeliavimą paaiškėjo, kad „Green Hall 2“ „nusipelnys“ A klasės – tai turėtų lemti atskiriems sprendiniams nuo pat statybų pradžios užkelta kartelė.

Pasirinko išlaikyti funkcijos grynumą

Pastato kokybę prioritetu laikantys statytojai rūpinosi ir tuo, kad vidaus atitvaros ir kiti elementai turėtų geriausią garso izoliaciją, tad naudojamos „Knauf“ garsą izoliuojančios atitvarų sistemos, garsą izoliuojančios medžiagos, o pertvaros jungiamos su perdanga, o ne su pakeliamomis grindimis, kad transformuojant patalpas garsas nekeliautų per grindų konstrukcijas. Rūpinamasi ir tuo, kad dirbančiųjų netrikdytų gatvės triukšmas (nors Upės gatvėje, žinoma, nėra tokios problemos kaip Konstitucijos prospekte), tad nuo jo saugo dvigubas fasadas.

„Visi tie sprendimai nėra nauji, bet ne visi statytojai juos naudoja, nes tai imlu lėšoms ir kitiems resursams, – komentavo E. Valentinavičius. – Tikimės, kad potencialūs nuomininkai įvertins tų sprendinių pridėtinę vertę. Kita vertus, jei iki tol dirbta C klasės verslo biure, gali būti tikrai sunku įsivaizduoti, kiek įtakos produktyvumui, komfortui turi, tarkim, tinkamas patalpų mikroklimatas, ar tai, kad čia nesistengiama viename kvadratiniame metre sutalpinti kuo daugiau žmonių.“

Danų architektai didžiuojasi savo projektu

8 800 kvadratinių metrų ploto, septynių aukštų pastato su dviejų aukštų požemine automobilių aikštele pabaigtuvės planuojamos šių metų IV ketvirtį. Kaimyninio, pirmojo „Green Hall“ pastato, kur įsikūręs „Barclays Global Services“ Lietuvos filialas, nuomininkams sudėtingiausias galėjęs būti statybų etapas baigėsi seniai. Tiesą sakant, jis ir įveiktas labai sklandžiai – statytojai didžiuojasi, kad nė dienai neprireikė uždaryti net kaimynų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, nors čia irgi teko įrengti gręžtinius polius naujajam pastatui.

Sudėtingus „kryžminius“ dviejų pastatų ryšius suprojektavo danų architektų kompanija „Arrows“ (partneriai Lietuvoje – bendrovė „Archinova“), kurios specialistai didžiuojasi, kad labai sudėtingoje architektūriniu požiūriu vietoje, kur galioja daug reikalavimų bei sąlygų, jiems pavyko sukurti Vilniui unikalų savo dinamiškumu ir ekspresyvumu pastatą.

„Green Hall 2“ verslo centras išsiskirs savo netaisyklinga forma – vakarų pusėje, arčiau senojo Žvėryno, žemesnis ir siauresnis pastatas išauga ir praplatėja centre, kur bus įrengti įėjimai, o po to susiaurėja, bet iškyla dar aukščiau rytinėje pusėje. Pastato dinamiškumą išryškins ir jo fasadui naudojamos medžiagos – nuo veidrodinio stiklo rytinėje fasado dalyje iki pusiau matinio plieno vakarinėje dalyje.

Architektūrinis pastato sprendimas lemia, kad 1 kvadratiniam metrui nuomojamo ploto tenka 0,5 kvadratinio metro skaidrių fasado dalių, tai reiškia, kad natūrali dienos šviesa pasieks absoliučiai visas darbo vietas.

Pastato viduryje per tris aukštus bus įrengtas atrijus, iš kurio matysis ir senieji mediniai Žvėryno pastatai, ir kitoje pusėje esantis sodas.

Drauge su pirmuoju „Green Hall“ pastatu naujasis verslo centras sudarys vientisą kvartalą. Tarp pastatų bus įrengtas vidinis kiemelis su sodu, dekoratyviai apželdinta pavėsine, o tekanti upė atsispindės ant veidrodinės „Green Hall 2“ pastato sienos.

„Siekiame sukurti kūrybišką aplinką, kuri padėtų plėtoti sėkmingą verslą. Todėl ypač didelį dėmesį skiriame bendrosioms erdvėms. Taip pat suprantame, kad apsieiti be automobilių stovėjimo aikštelių negali net žaliausi verslo centrai. Puiku važinėti dviračiu, bet gyvename tokioje klimato zonoje, kur per dažnai būna 20 laipsnių šalčio. O tada vis viena reikia kažkur pasistatyti automobilį. Požeminėje aikštelėje bus galima pastatyti per 500 aautomobilių, dar apie 120 vietų centras turės gatvėje, taip pat tikrai nepritrūks vietų saugoti dviračius ir motorolerius. Šalia pastato bus ir elektromobilių įkrovimo aikštelė, kurių Vilniuje dar labai trūksta“, – konstatavo E. Valentinavičius.

Banguoto pastato įnoriai

Šiuo metu „Green Hall 2“ pastate jau įrengiamos vidaus inžinierinės sistemos, vykdomi elektros instaliacijos darbai. Biurų centro išorėje montuojamas vidinis dvigubo fasado sluoksnis, ruošiamasi stogo, kuris, architektų sumanymu, taps penktuoju pastato fasadu, montavimo darbams – jis bus dengtas aliuminio plokštėmis.

Aukščiausia pastato fasado dalis bus padengta veidrodiniu stiklu. Tam užsakomi didelių išmatavimų veidrodiniai stiklo paketai, kurių dalis bus lenkti keliomis kryptimis – tokius sudėtingus gamina tik dvi gamyklos pasaulyje. Stiklo paketų montavimo darbams besiruošiančios bendrovės „KG Constructions“ generalinis direktorius Linas Karžinauskas jų formą lygino su persuktomis sraigtasparnio mentėmis.

„Pastatas tikrai gražus, bet tiek pat ir sudėtingas. Tarkim, vienas išorinis fasadas ne tik vingiuotas, bet ir pasviręs, ir su tuo posvyriu mes persukame pastatą erdvėje… Tie persisukimai mums patiems pasimatė tik atsispausdinus projektą 3D spausdintuvu. O po to prireikė daug rankų darbo gaminant specialius profilius. Čia ne tas atvejis, kai suskaičiuoji elementus, ir jie po trijų savaičių atkeliauja iš sandėlio. O ir kainą, palyginti su standartinių profilių ir standartinių stiklo paketų, reikia dauginti triskart, – pripažino L. Križanauskas. – Šis projektas mūsų šiųmetis „galvos skausmas“ gerąja prasme. Žinoma, galima uždirbti pinigus statant paprastesnius – kvadratinius – namus. Bet mums įdomu su kiekvienu objektu išmokti kažką nauja.“

J. Stacevičiaus / „Lietuvos ryto“ ir R. Marčėnaitės nuotr.

 RĖMĖJO TURINYS