Blog

Geros architektūros ženklai

R. Urbakavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) legenda Lietuvą apskriejo greičiau, negu šeimininkams pavyko atverti jo duris lankytojams. Universiteto vadovai dar tik planuoja dalies knygų saugyklų perkraustymą į naująjį centrą, o architekto Rolando Paleko ir jo vadovaujamos R. Paleko ARCH studijos suprojektuotas, generalinio rangovo – bendrovės „YIT Kausta“ – įgyvendintas projektas jau pradėjo virtualias keliones po pasaulį.

Pasirinko išskirtinumą

Lietuvos architektų sąjungos parodoje „Žvilgsnis į save“ patekęs į penkių geriausių pastarųjų dvejų metų projektų sąrašą, MKIC pastatas atsidūrė ir penketuke, kuriam patikėta atstovauti mūsų šaliai prestižiniuose Europos apdovanojimuose „Mies van der Rohe“.

Daugeliui auditorijų savo darbą jau pristatęs architektas R. Palekas visada pabrėžia, kad pirmiausia teko apsispręsti, ar projektuoti maksimaliai patogų, bet vizualiai paprastą knygų saugojimo ir skolinimo centrą, ar siekti, kad jis taptų ir svarbiu ženklu erdvėje. Architekto pasirinkimas akivaizdus – biblioteka tikrai nusipelno tapti kuriamo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko šerdimi. Vilnius būtų tik laimėjęs, jei šis išskirtinis iš trijų į riedulius panašių tūrių sukomponuotas pastatas, dažniausiai vadinamas tiesiog biblioteka, būtų iškilęs ne miesto pakraštyje – Saulėtekyje, o centrinėje dalyje.

Bet kas galėtų paneigti, kad studentams ir mokslininkams patogi būtent ši jo lokacija, o sostinės svečiai, tikėtina, ras galimybę pratęsti įprastus lankomų vietų maršrutus iki studentų miestelio. Tuo tiki ir bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas: „MKIC turėtų tapti pagrindiniu Lietuvos mokslo visuomenės traukos objektu. Čia galės lankytis visi, kuriems reikia informacijos. Centras bus atviras ištisą parą. Įsivaizduokite, kaip tai svarbu mokslinį darbą rašančiam studentui, kai nuo ilgų darbo valandų tampa sunku susikaupti savo erdvėje, kai gali čia pat rasti reikalingos specialiosios literatūros.“

R. Urbakavičiaus nuotr.

Forma nenustelbė turinio

MKIC – ne pirmas bendrovės „YIT Kausta“ darbas bibliotekoje. Jau kelintus metus įmonės specialistai rekonstruoja Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, bet darbų specifika šiuose objektuose, žinoma, nesulyginama. Galima nebent pasidžiaugti, kad MKIC projekto kūrėjai nebuvo saistomi konkretaus ploto, atitvarų ir kitų aplinkybių. K. Vanagas gyrė: naujoji VU biblioteka pilna naujovių. Centro lankytojai galės naudotis naujausia multimedijos įranga, kurią bus galima rasti konferencijų, parodų salėse, septyniose transformuojamose auditorijose ir grupinio darbo kambariuose, svečių priėmimo kambaryje.

Saugyklas su skaityklomis ir informacijos stalais čia jungia transportavimo įranga, kuria reikalingi leidiniai greičiau pasieks jų laukiančiuosius.

Dar viena lankytojams patiksianti naujovė – automatinis knygų grąžinimo aparatas su rūšiavimo moduliu. Jis bus įrengtas erdvėje iki kontrolės ir suteiks galimybę grąžinti leidinius neįėjus į skaitytojų zoną. Taip pat bus įdiegta radijo dažnio signalu paremta objektų žymėjimo ir sekimo technologija (angl. RFID, Radio-frequency identification), leidinių apsaugos ir identifikavimo sistema, kuri yra suderinta su VU bibliotekose veikiančia informacine sistema. Skaitytojai galės naudotis ir leidinių išdavimo savitarnos aparatais. Vienu metu centras galės priimti per 600 lankytojų.

Žadama, kad dėl čia įdiegtų naujausių šiandien Europos bibliotekose naudojamų technologijų centras savo lankytojus aptarnaus daug greičiau, negu tai pavyksta senosiose Vilniaus bibliotekose.

R. Urbakavičiaus nuotr.

Šiuolaikiškiausios technologijos

Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas gyrė projekto autorių ir už geriausiems užsienio analogams kokybe bei komfortu nenusileidžiančią aplinką, ir už tai, kad dėl architektūrinių sprendimų nenukentėjo statinio funkcionalumas. Projekte itin daug dėmesio skirta ne tik knygų transportavimui, bet ir oro vėdinimui, dulkių šalinimui, gaisro gesinimui – tai svarbiausi ir būtiniausi tokios paskirties statinio įrenginiai. Atsakingas architekto požiūris sutapo su generalinio rangovo pozicija plėtojant ir šį, ir kitus projektus. „Mūsų siekis visuomet toks pat – suteikti užsakovui kuo kokybiškesnį rezultatą, kad pastatas ateityje tarnautų savo tikslams“, – sakė K. Vanagas.

Itin atidžiai buvo renkamasi pastato ir išteklių apsauga. Knygų saugyklose, kur ketinama sutalpinti apie 2 mln. spaudinių, yra įrengta drėgmės palaikymo sistema bei automatinė gaisro gesinimo aukšto slėgio rūku sistema. Tai pirmoji tokio lygio sistema Lietuvoje.

Bendrovė „YIT Technika“ sumontavo ekonomišką vėdinimo sistemą: konferencijų salėse, skaityklose, administracinėse patalpose ji veikia priklausomai nuo to, kiek žmonių tuo metu yra patalpoje, kiek į aplinką išskiriama anglies dvideginio. Energinis statinio efektyvumas siekia B klasę.

R. Urbakavičiaus nuotr.

Neįprastų formų iššūkiai

Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas pripažino, kad statant VU MKIC specialistai sprendė ne vieną sudėtingą uždavinį. Vienas tokių – keraminių fasado plokščių montavimas. „Žinoma, ne vien tas darbas buvo sudėtingas šiame projekte. Tačiau ieškojimas, kaip tokius fasado įrengimo darbus atlikti, ir patys darbai pareikalavo nemažai laiko. Prireikė pastangų, kad jie būtų atlikti kokybiškai ir laiku. Dar neturėjome patirties įrengti tokį išskirtinį fasadą: išties dideles klinkerio plokštes (3000 x 600 milimetrų) čia reikėjo montuoti ant pasvirusių fasadų plokštumų neviršijant leistinų nukrypimų“, – pasakojo K. Vanagas.

Visi šie darbai buvo atlikti vos per dvejus metus – nuo 2010 metų balandžio iki 2012 metų gegužės.

Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas spėja, kad dinamiška ir ekstravagantiška MKIC plastika, primenanti Vilniuje vietos neradusį Zahos Hadid suprojektuotą Guggenheimo muziejų, gali sugluminti dalį jos vertintojų, bet pats neslepia susižavėjimo šiuo statiniu. K. Vanagas užtikrino, kad akmenimis pamiškėje žmonių kartais vadinami statiniai jo komandai tikrai nevirto akmenimis po kaklu, bet patvirtino, kad nėra lengva dirbti įgyvendinant tokį – ne tik įdomų, bet kartu ir sudėtingą, projektą: reikia rasti aukso vidurį tarp architekto vizijos, užsakovo norų ir lūkesčių bei rangovo tikslų, o šis siekia, kad projektas pavyktų taip, kaip to tikisi visi jį įgyvendinantieji. „Manome, kad mums pavyko realizuoti ir architekto, ir užsakovo lūkesčius“, – sakė K. Vanagas.

VU MKIC duomenys

 Pastato plotas  13 862 m²
 Saugyklų plotas  2750 m²
 Spaudinių apimtis  apie 1,8 mln.
 Korpusai  3: didysis, vidurinis, mažasis
 Personalas  80
 Lankytojai  670, konferencijų salėje tilps 250, kavinėje – 100

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra visiems“, 2012 / 12.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.