„Galbūt ir mes žiemą galėtume gaminti šilumą, o vasarą – kosmetiką“, – juokavo bendrovės „Geoterma“ direktorius S. Petrauskas.
Klaipėdoje išgaunamo geoterminio vandens, kuris yra 15 kartų druskingesnis už Baltijos jūros ir 6 kartus – už Atlanto vandenyno vandenį, gydomasis poveikis yra patvirtintas moksliniais tyrimais.
Reikia valios ir investuotojo
S. Gentvilo teigimu, bent jau įrengti geoterminį kompleksą Klaipėdoje sąlygos yra kuo puikiausios, jei tik miestas apsispręstų dėl jo modelio ir atsirastų rimtas investuotojas.
„Iš esmės milžiniškų sąnaudų nereikia, nes pagrindinė investicija – pats gręžinys, kurį išgręžti kainuoja apie 2 mln. eurų. Manau, toks centras galėtų atsirasti per dvejus trejus metus. Smarkiai palaikau šią idėją, nes tai būtų išties unikalus projektas, tokio niekas aplinkui neturi mažiausiai 500 kilometrų spinduliu“, – kalbėjo Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktorius S. Gentvilas.
Iš žemės gelmių priklausomai nuo gręžinio produktyvumo per valandą galima išgauti apie 400 kubinių metrų geoterminio vandens – pašnekovas palygino, kad uostamiestyje planuojamą statyti 50 metrų ilgio baseiną tokiu vandeniu būtų galima užpildyti per 6 valandas.
Tiesa, paimti didelį kiekį geoterminio vandens yra paprasčiau, negu jį sugrąžinti atgal į žemę. „Su šia problema susiduriame ne tik mes, bet ir kitos šalys. Beje, Islandijoje panaudotas geoterminis vanduo atiduodamas vandenynui, ir niekas dėl to nesuka galvos“, – pasakojo „Geotermos“ vadovas S. Petrauskas.
Siekdama padidinti į gruntą grąžinamo vandens injektyvumą, „Geoterma“ praėjusių metų pabaigoje, talkinant amerikiečių specialistams, įdiegė sudėtingą gręžinio horizontalaus gręžimo technologiją, kuri naudojama JAV naftos gavybos pramonėje.
„Esame pirmieji, tokį projektą įgyvendinę Europoje. Nors jaučiame technologijos efektyvumą, šimtaprocentinio rezultato, kurio tikėjomės, kol kas negavome“, – pripažino S. Petrauskas.
Žemės gelmėse – neįkainojami turtai
Geoterminis vanduo – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne temperatūra ir didele mineralizacija. Geoterminiai ištekliai, tokie kaip karštosios versmės ir geoterminis vanduo, užima svarbią vietą sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Apie 25 proc. tiesioginio geoterminio vandens naudojimo pasaulyje tenka balneoterapijai ir maudymuisi. Tik 27 pasaulio šalys išgauna ir naudoja geoterminę energiją. Arčiausiai Lietuvos karštųjų geoterminių versmių yra Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Turkijoje net 260 SPA naudoja geoterminį vandenį. Lietuva, ypač vakarinė jos dalis, palyginti su kaimyninėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis ir potencialu.
Šis straipsnis skelbiamas žurnalo „Statyba ir architektūra“ pirmame numeryje, kuris prekyboje pasirodys vasario 9 dieną.
