Petrauskas.
Jėgainės generuojama energija sudaro maždaug 15 proc. Klaipėdos nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamos šilumos energijos miestui. Šildymo sezono metu per valandą įmonė miestui patiekia apie 15 MW šilumos energijos.
Prieš 20 metų – maksimalistiniai užmojai
„Geotermos“ vadovas S. Petrauskas pasidžiaugė, kad šiandien bendrovė dirba nenuostolingai, nors jos veikla – sezoninė, be to, pastaraisiais metais šilumos gamintojų rinkoje atsirado nemažai konkurentų.
„Prieš 20 metų statant jėgainę buvo įdiegtos pažangiausios technologijos. Tačiau kadangi tai buvo pilotinis projektas, kuris ir šiandien neturi analogų nei Lietuvoje, nei Baltijos regione, gamykla pastatyta turint maksimalistinių užmojų. Iš dujinių katilų įprastai dirba vienas, prireikus įjungiamas antras, trečias – rezerve. Žinoma, kol Klaipėdoje nebuvo „Fortum“ termofikacinės jėgainės ir kitų nepriklausomų šilumos gamintojų, visu pajėgumu veikė visi trys katilai. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė“, – pripažino pašnekovas.
Jo teigimu, tai skatina ieškoti įvairesnių ir komerciškai patrauklių geoterminio vandens naudojimo galimybių. Terminis baseinas arba SPA kompleksas – tik viena jų.
„Kalbant apie baseiną, geoterminis vanduo gali būti naudojamas dvejopai. Vienu atveju tai galėtų būti dalinis energijos šaltinis įprastam vandeniui pašildyti. Kita galimybė – panaudoti patį geoterminį vandenį. 38 laipsnių temperatūros tam visiškai pakanka“, – teigė „Geotermos“ vadovas.
Anot S. Petrausko, jei atsirastų investuotojų, pajūryje būtų galima įrengti net ne vieną tokį kompleksą. Dar du daugiau kaip 2 kilometrų gylio gręžiniai yra Vydmantuose – abu žvalgydamos naujus juodojo aukso šaltinius kadaise išgręžė naftos gavybos įmonės. Iš jų galima išgauti 70–72 laipsnių karščio geoterminį vandenį.
„Kol kas tokio vandens nėra kur dėti, be to, ten nėra jokios būtinos infrastruktūros. Sovietmečiu tikėtasi, kad geoterminį vandenį būtų galima panaudoti daržininkystės ūkiui, tačiau šiandien tokio poreikio nebėra, vietos gyventojams apšildymui jo irgi nereikia, iki Palangos ar Kretingos šilumos vartotojų – per didelis atstumas“, – aiškino „Geotermos“ vadovas S. Petrauskas.
Nuo energijos gavybos iki žuvų fermų
Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktoriaus S. Gentvilo teigimu, Islandijoje karštųjų versmių vanduo taip pat pirmiausia skirtas šilumos energijai ir elektrai gaminti. Tačiau racionalūs islandai iš jo išspaudžia kone viską, kas įmanoma.
„Islandijoje išgaunamas geoterminis vanduo – labai karštas, jo temperatūra siekia apie 300 laipsnių. Iš pradžių vanduo prasukamas pro elektros turbiną, ši sumažina temperatūrą maždaug iki 100 laipsnių. Tada vanduo naudojamas šilumos energijai gaminti, o kai jo temperatūra nukrinta iki 40 laipsnių, vanduo keliauja į baseiną, atvėsęs maždaug iki 30 laipsnių patenka į žuvų džiovinimo fermą, po to – į baseinus, kuriuose auginamos egzotiškos, tik tropiniuose vandenyse besiveisiančios žuvys. Ir tada galiausiai yra išleidžiamas. Taigi geoterminis vanduo prasisuka pro gausybę etapų, o mes jį naudojame tik vienai funkcijai – šildymui“, – palygino S. Gentvilas.
Gydomosiomis ypatybėmis vertingas geoterminis vanduo taip pat plačiai naudojamas įvairioms sveikatinimo, reabilitacijos procedūroms, iš jo gaminami prabangūs kosmetikos produktai.
