Einant pro šalį reikėdavo užsiimti nosį. Likvidavus tokias saugyklas žolė ataugo, kvapas išnyko, tačiau padariniai žemėje liko.
Jeigu žmogus būtų pasidomėjęs ir gavęs tokią informaciją, greičiausiai būtų susiradęs kitą sklypą, gal brangesnį, bet ne ant amoniako prisotintos žemės. Panašių atvejų, kai įsigyjama naftos produktais, pesticidais ir kitomis pavojingosiomis medžiagomis užteršta žemė, žinoma ir daugiau. Tokią informaciją šiuo metu padeda rasti ir Lietuvos geologijos tarnybos sudarytas bei administruojamas potencialių taršos židinių registras, kuriame jau suregistruota per 12 tūkst. visoje Lietuvoje aptiktų ir inventorizuotų tokių taršos požiūriu rizikingų teritorijų.
Užteršimo neutralizavimas – sklypo savininko pareiga
Nustačius, kad sklype ar jo gretimybėse jokia aplinkai pavojinga ūkinė veikla nebuvo vykdoma, tolesnių taršos identifikavimo veiksmų galima nesiimti – taršos rizika bus minimali. Tačiau sužinojus arba įtarus sklype ar jo gretimybėse vykdžius tokią veiklą, derėtų kreiptis pagalbos į geologus. Jie, įvertinę vietovės technogeninės apkrovos situaciją, atliks preliminarų ekogeologinį tyrimą ir pateiks išvadą – ar žemė švari, ar užteršta, bet iki leistinų ribų, ar užteršta neleistinai.
Jeigu nustatoma, kad visas sklypas ar jo dalis užteršta viršijant leistinas ribas, atliekamas detalusis tyrimas, kurio metu nustatomi kiekvienos taršios medžiagos paplitimo kontūrai, užterštos terpės tūriai, slūgsojimo vietos ir kt., taip pat įvertinamas užterštumo pavojingumas aplinkai ir jo likvidavimo ar neutralizavimo poreikis. Padarius išvadą, kad užterštumas pavojingas aplinkai ir jį reikia neutralizuoti, toliau rengiamas užterštos teritorijos tvarkymo planas, kuriame numatomi užterštos terpės išvalymo būdai, terminai, preliminarios sąnaudos ir t. t.
Kiekvienas žemės savininkas ar naudotojas atsako už savo žemės švarą, todėl tokius tyrimus visada reikėtų atlikti prieš įsigyjant žemės sklypą. Jei sklypas užterštas, jį nusipirkus kartu įsigyjama ir žemės užteršimo neutralizavimo problema.
Tyrimo rezultatai priklauso ir nuo vykdytojo kompetencijos
Renkantis tokių tyrimų atlikėją reikia atminti, kad užduotis susijusi su paslėpta, plika akimi nematoma sfera, todėl labai svarbu, kad tyrimas būtų reprezentatyvus, adekvatus realybei, o tai daug priklauso nuo to, kas ir kaip jį atlieka. Ne paslaptis, kad daugelis siekia tai padaryti už kuo mažesnę kainą. Tai, kaip ir lazda, turi du galus – tyrimų apimtis tokiu atveju gali būti kritiškai maža, tad gauti rezultatai neatspindės realios situacijos, netgi klaidins.
Dėl to labai svarbu pasirinkti kompetentingą ir atsakingą tyrėją, kuriam prioritetas yra ne kaina, o tyrimo rezultato teisingumas bei pagrįstumas – tam, kad gautais atsakymais būtų galima pasitikėti. Sėkmingai pasirinkti tyrėją nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, mat pastaruoju metu leidimą atlikti žemės užterštumo tyrimus turi 68 firmos. Tačiau realiai dirbančiųjų šioje srityje yra gerokai mažiau – tik apie ketvirtadalį. Vadinasi, ir tikimybė pasisamdyti nepatyrusį, abejotinos kompetencijos paslaugos teikėją yra gana didelė.
Iš dalies tyrimo kokybę apsaugo ir garantuoja teisiniai reikalavimai. Tokio pobūdžio žemės tyrimai pastaruoju metu yra reglamentuoti Ekogeologinių tyrimų reglamento (Žin.
