Šiandienos prioritetas – individualius poreikius tenkinantys projektai

Keičiantis ekonominei ūkio struktūrai ir jo poreikiams, atsirado ir sustiprėjo naujos veiklos kryptys. Viešojoje erdvėje bene ryškiausiai matoma ekogeologija, t. y. su žemės užterštumu ir jos apsauga susijusi veiklos sritis, kurios sovietmečiu realiai neegzistavo. Faktiškai tik slapčia – neoficialiai – buvo galima išgręžti vandens gręžinį individualiam naudojimui, o tai šiandien yra tapę vienu pagrindinių geologų pajamų šaltinių.

Tik teoriniuose svarstymuose egzistavo ir geoterminių gręžinių gręžimo sritis, kuri šiandien savo apimtimis nedaug nusileidžia vandens gręžiniams. Taigi per pastaruosius 25 metus Lietuvos geologija, galima sakyti, pasisuko nuo stambių valstybinio ar regioninio pobūdžio darbų prie smulkesnių, atskirų piliečių ar ūkio subjektų interesus tenkinančių paslaugų teikimo.

Geologinių paslaugų prisireikiant vis didesniam visuomenės ratui, kyla ir išsamesnio šių paslaugų specifikos pažinimo poreikis. Turint galvoje, kad žurnalo „Statyba ir architektūra“ skaitytojai daugiau domisi statybos reikalais ir naujovėmis, plačiau supažindinsime su tomis geologinėmis paslaugomis, kurių gali prireikti kiekvienam, norinčiam pasistatyti individualų gyvenamąjį namą ar kitos paskirties pastatą.

Grunto tyrimai – prieš įsigyjant sklypą

Sklypą gyvenamajam namui žmonės įprastai renkasi atsižvelgdami į tris kriterijus: ekonominį – sklypo kainą; patogumo – vietovės padėtį arba nuotolį nuo darbovietės, vaikų mokyklos, miesto centro ir pan.; grožio – dažnas nori prie ežero, upelio, miško. Kai kurie dar pasvarsto apie kaimynus, privažiavimą, infrastruktūrą. Tokių, kurie pagalvotų, ar dirvožemis švarus, ar neužteršti gilesni žemės sluoksniai ir požeminis vanduo, ar gruntas gana stiprus – taigi ar namas nesusmegs į žemę, ar gruntinis vanduo neužsems namo rūsio, kaip giliai slūgso geriamojo vandens sluoksniai, kuriuos reikės pasiekti, kad būtų ko atsigerti ir kuo nusiprausti – tokių yra mažai.

Iš tikrųjų apie tai pagalvoti reikėtų kiekvienam, nes tai ilgainiui turi įtakos ir kainai, ir patogumui, ir grožiui. Taigi kuo šioje srityje gali padėti geologai, kokiomis jų paslaugomis reikėtų pasinaudoti ar tiesiog į kokius geologinius rodiklius dera atkreipti dėmesį renkantis žemės sklypą statybai?

Pirmiausia rekomenduojama įsitikinti, ar gruntas turimame sklype yra švarus. Tai nereiškia, kad reikia iškart kviesti geologus ir atlikti tiesioginius geologinius tyrimus. Verta pasidomėti, kam anksčiau buvo naudojamas žemės sklypas – ar tai buvo žemės ūkio paskirties žemė, ar pramoninė teritorija, ar jame buvo vykdoma galima tarši ūkinė veikla, pavyzdžiui, galbūt buvo laikomi naftos produktai, pesticidai, trąšos ir kt. Kad taip galėjo būti – gana didelė tikimybė, mat pastaruoju metu daug buvusių pramoninių teritorijų privatizuojama, ir jos performuojamos į komercines ar gyvenamąsias.

Žinomas atvejis, kai žmogus, nusipirkęs sklypą priemiestyje, dirbamos žemės laukuose, jame pasistatęs namą ir išsigręžęs vandens gręžinį, 50 metrų gylyje rado ne tyrą geriamąjį, o amoniaku dvokiantį vandenį. Pasirodė, kad sovietiniais laikais čia buvęs kolūkis, kuriame buvo įrengta laikina amoniakinio vandens saugykla. Vyresnieji, kilusieji iš kaimo, matyt, dar pamena tokiose saugyklose nuo išsiliejusio amoniako nudegusią žolę.