sukibties stiprumą mažinančių riebalinių ir kt. substancijų, nešvarumų šalinimo galimybės, lauko temperatūros (rekomenduojama, kad būtų ne mažiau kaip 8–10 laipsnių šilumos, nevėjuota, be lietaus) ir t. t. Kiekvienai antikorozinei dangai įrengti gali būti keliami skirtingi betono paviršiaus paruošimo reikalavimai.
Antikorozinių dangų apstu
Antikorozinių gelžbetonio konstrukcijų dangų įvairovė yra gana didelė – nuo paprastų remontinių cementinių ar polimercementinių skiedinių, kurie kaip laikini sluoksniai (užtepai) naudojami betoninių paviršių apsaugai, iki polimerinių dervų pagrindu sukurtų dangų, skirtų patikimai antikorozinei ne tik betono, bet ir armatūros apsaugai. Antikorozinėms dangoms kaip rišikliai plačiai naudojamos epoksidinės, poliesterinės, fenolinės, poliakrilinės, poliuretaninės ir kitos termoreakcinės dervos, įvairiu santykiu sumaišytos su mikroužpildais (maltu smėliu, cementu, talku, andezitu ir kt. priedais).
Ant betoninių paviršių keliais sluoksniais gali būti užpurškiamas organinių silicio polimerų (silikono) tirpalas, kuris įsigeria į betoną 20–30 milimetrų. Išgaravus skystai fazei polimeras lieka betono porose bei kapiliaruose ir 5–7 metams sumažina šio sluoksnio vandens įgertį.
Rinkoje parduodamos su benzinu sumaišytos modifikuotų polimerų dispersijos, kurios gali būti purškiamos arba tepamos ant betono. Palyginti su organiniais silicio polimerais, tokia danga, kaip tikinama reklamose, gerai izoliuoja betono plyšius, nesutrūkinėja svyruojant temperatūrai ar veikiant vibracijai. Kasmet statybinių medžiagų rinkoje pristatoma plačiai žinomų firmų sukurtų naujų antikorozinių dangų.
Verta skaičiuoti
Polimerų pagrindu sukurtos antikorozinės gelžbetonio konstrukcijų dangos yra brangios. Jas verta naudoti tik išskirtiniais atvejais ir tik tose konstrukcijų vietose, kur dėl statybos defektų ar konstrukcinių ypatumų numatoma intensyvių korozinių pažaidų. Tokiomis vietomis laikytini atsivėrę plyšiai, technologinės betonavimo siūlės, įvairios sandūros, per kurias gali filtruotis lietaus vanduo, apnuoginta armatūra (ypač jos kontaktinės su betonu zonos), atviri horizontalūs konstrukcijų paviršiai, plonasienės briaunos, skerspjūvių kampai, blogai sutankinto betono ruožai ir pan. Tokių dangų naudojimas turi pasiteisinti ekonomiškai. Jei statyba stabdoma trumpai, užtenka betoninį paviršių laikinai uždengti ritininėmis ar kitomis hidroizoliacinėmis medžiagomis.
Palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis, gelžbetonis yra gana atsparus išoriniam poveikiui, todėl įprastai patiriamos konservavimo darbų sąnaudos būna mažos. Tačiau bet kokia statybos darbų, kuriuos vėliau ketinama atnaujinti, pertrauka pablogina statybinių konstrukcijų kokybę ir reikalauja papildomų investicijų.
