„Planas – modernizuoti visą apšvietimo sistemą. Kaune dar yra gyvsidabrio lempų, kurias reikėtų pakeisti. Ar tai galėtų būti šviesos diodų technologijos – kol kas nėra tikslaus atsakymo. Agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovai bandys pateikti visos sistemos modernizavimo planą, jie yra parengę ne tik ekonominę, bet ir techninio lygio informaciją, kas būtų optimaliau, pigiau. Tai yra planai, o kol kas realiai naudojame, perkame ir montuojame natrio lempas“, – teigė A. Kavaliauskas.
Eksperimento rezultatai nuvylė
Uostamiesčio savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad kalbėti apie šviesos diodų technologijas, kai dar nenusidėvėjusios natrio lempos, neracionalu.
„Klaipėdos gatvių apšvietimo situacija gana gera, tinklų nusidėvėjimas siekia iki 20 proc. Šviesos diodų lempų šiuo metu mieste neturime ir kol kas jomis keisti natrio lempų neplanuojame. LED technologijos sparčiai progresuoja ir pinga, bet šiandien rinktis vietoj nenusidėvėjusių lempų brangius ir, sakyčiau, dar ne visiškai tobulus gaminius būtų neteisinga“, – kalbėjo L. Dūda.
2010-aisiais uostamiesčio Galinio Pylimo gatvėje buvo sumontuoti 9 LED šviestuvai, tačiau, pašnekovo teigimu, kurį laiką trukęs eksperimentas nepasiteisino. Klaipėdos gatvių apšvietimo įmonė matavo jų skleidžiamą šviesos intensyvumą, tikrino ilgaamžiškumą ir kita. Paaiškėjo, kad parametrai, kuriuos deklaravo šią produkciją siūliusių firmų atstovai, neatitiko realybės. „Srovės buvo naudojama daugiau negu žadėta, be to, nors buvo tvirtinama, kad lempos tarnaus ne mažiau nei 3 metus, kelios užgeso jau pirmaisiais metais. Žinoma, tai buvo prieš kelerius metus, technologijos tobulėja“, – pripažino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius L. Dūda.
Naujas bandomasis projektas
Elektros skirstymo bendrovės LESTO duomenimis, šiuo metu šalies miestuose įrengta apie 160 tūkst. šviestuvų. Skaičiuojama, kad vien 2012-aisiais savivaldybės gatvėms apšviesti sunaudojo per 63 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri kainavo apie 25 mln. litų.
Siekdama didinti šalies savivaldybių susidomėjimą elektros taupymo galimybėmis, praėjusių metų lapkritį LESTO inicijavo LED technologijų efektyvumo bandomąjį projektą Birštone. Dalis įprastų gatvių šviestuvų buvo pakeisti LED technologijos šviestuvais, taip pat sumontuota apskaitos įranga.
Bandomuoju laikotarpiu bus siekiama įvertinti sutaupomos elektros energijos kiekį, investicijų atsipirkimą, apšviestumą, jaukumą, kurį suteikia naujos technologijos lempos. Teigiama, kad modernizavus miestų gatvių apšvietimą pasitelkus LED technologijas savivaldybės galėtų sutaupyti iki 50–60 proc. sunaudojamos elektros energijos. Kito LESTO atlikto vertinimo rezultatai rodo, kad LED šviestuvai daugiabučių laiptinėse leidžia sumažinti elektros energijos naudojimą iki 70 proc.
Bandomasis projektas truks metus, tačiau preliminarūs bendrovės vertinimai optimistiški. „Klausimo, ar investicijos atsipirks, jau nebesprendžiame, kalbame apie tai, kaip greitai atsipirks. Sausį sutaupėme apie 50 proc. elektros energijos, be to, reikėtų įvertinti ir tai, kad buvo pagerinta apšvietimo kokybė. Gyventojų apklausos nerengėme, tačiau jau sulaukėme įvertinimų, kad apšvietimas ryškesnis, geresnis kontrastas“, – teigė LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas Mantas Vaskela.
Naujos apšvietimo valdymo galimybės
LED lempos vertinamos ne tik dėl ilgaamžiškumo ir taupumo. Jos atsparios mechaniniam poveikiui, vibracijai, gali šviesti esant aplinkos temperatūrai nuo -40 iki +185 laipsnių Celsijaus, nespinduliuoja žalingų regėjimui spindulių, neišskiria šilumos, joms nekenkia dažnas įjungimas ar išjungimas, taip pat šių produktų sudėtyje nėra kenksmingų dujų ar gyvsidabrio.
LED technologijų šalininkai pabrėžia ir faktą, kad tai yra protingas apšvietimas, o jo pritaikymo galimybės vis labiau plečiasi. Naudojant jutiklius galima pasiekti dar didesnį ekonomiškumą. Štai Olandijos mokslininkai neseniai pristatė išmaniąją gatvių apšvietimo sistemą, kurią sudaro šviesos diodų žibintai, judesio jutikliai ir žibintus į vieną tinklą jungiantis bevielis ryšys. Kai LED žibinto prieigose nėra judančių objektų, šviesos ne išjungiamos, o prislopinamos 80 proc. Gatvėje pasirodžius praeiviui, ne tik įprastiniu intensyvumu sužimba artimiausias, bet ir įsijungia kaimyniniai žibintai – jie šią komandą bevieliu ryšiu gauna iš artimiausio žmogui žibinto.
Sistema dar tobulinama – mokslininkai ieško sprendimų, kad ji nereaguotų į gyvūnus ar stipresnio vėjo sukeliamus augalų judesius. Šios sistemos išradėjas, Olandijos Delfto universiteto absolventas Chintanas Shahas mano, kad nuo įdiegimo ji turėtų atsipirkti per 3–5 metus.
Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, bendrovės „Luksofonas“ vadovas Tomas Petraitis įsitikinęs, kad modernizuojant apšvietimo tinklus beatodairiškai pereiti prie LED technologijos nereikėtų. Specialisto teigimu, esant didelės, pavyzdžiui, 250 vatų galios, poreikiui šviesos diodų lempos nebus ekonomiškesnės už natrio, o kainuos 3–4 kartus brangiau.
„Tačiau bene didžiausia problema – LED lempų šviesos netolygumas, akinimas. Tai galima stebėti ir važiuojant Vilniaus aplinkkeliu – šviesa netolygi, matyti dėmių“, – atkreipė dėmesį T. Petraitis.
