• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Gamtinės dujos: gali tekti palaukti, bet laukti verta

2017 lapkričio 17 d.
eso dujin sildymas
ESO nuotr.

Dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja augantį gamtines dujas šildymui naudojančių klientų skaičių ir planuoja tolesnę infrastruktūros plėtrą. Nors dujotiekiai pasiekė dar ne visas savivaldybes, pasak nekilnojamojo turto vystytojų, efektyvių ir patogių alternatyvų pasiūla ribota, tad dujos yra pirmas pasirinkimas norintiems patogiai ir taupiai užtikrinti šildymą namuose.

Šiuo metu 44-iose iš 60-ies savivaldybių jau yra galimybė prisijungti prie gamtinių dujų infrastruktūros ir plėtojamuose nekilnojamojo turto objektuose šildymui pasitelkti būtent šią kuro rūšį. Dar vienoje savivaldybėje dujų infrastruktūra kaip tik kuriama. ESO paslaugų vystymo departamento direktorius Giedrius Kvedaravičius sako, kad, matuojant investicijų naudą ir išlaidas dujoms įvesti, svarbus veiksnys yra atstumas, kuriuo dujotiekis nutolęs nuo planuojamų objektų. Sukurta infrastruktūra jūsų mieste – pirmas geras ženklas, kad dujų įvedimas bus sklandus ir ilgai netruks.

„Toliau viskas priklauso nuo atstumo. Jei atstumas gana didelis, mes ir patys vertiname, kokios galimybės suformuoti dujų kvartalą. Tokia išeitis žmonėms dar naudingesnė, nes įvedimo įmoka dalijama visiems potencialiems kvartalo dujų klientams. Kuo jų daugiau, tuo kiekvienam jų įmoka tampa mažesnė“, – sako G. Kvedaravičius.

Pasak jo, pastaraisiais metais tokių kvartalų formuojama vis daugiau. Pernai buvo įrengtas vienas iš didesnių kvartalų, turinčių per 600 potencialių klientų, o šiemet planuojama jau 12 tokio dydžio kvartalų. Auga ir prisijungusių klientų skaičius. 2015 metais jų buvo 430, pernai prisijungė 10 tūkst. naujų klientų, šiemet planuojama prijungti daugiau nei 12 tūkst. naujų dujų vartotojų.

Patogumas ir kaina

eso infografikas

Gamtinių dujų naudos, palyginti su alternatyviais šildymo būdais, vartotojams ir NT vystytojams puikiai žinomos, jos įvertintos ir palyginamąja analize. Vilniaus Gedimino technikos universiteto kartu su Energetikų mokymo centru 2016 metais atlikta analizė vertino keturių šildymo rūšių – dujų, malkų, granulių ir geoterminio šildymo – efektyvumą dešimtmečio perspektyvoje. Rezultatai rodo, kad, įvertinus investicijas į šildymo sistemą, kuro kainas, šildymo sąnaudas, šildytis namą kondensaciniu dujų katilu per 10 metų kainuotų pigiau nei kitais būdais ir tik šiek tiek daugiau nei kūrenant kietojo kuro katilą malkomis. Tačiau įtraukus laiko sąnaudas šildymo pasirengimui, kuro kaupimui, priežiūrai, dujinis šildymas tampa patraukliausiu variantu.

„Skaičiuojama, kad, kūrenant malkomis, per metus reikia sugaišti apie 160 valandų savo laiko. Dujoms nei kuro ruošti, nei katilo prižiūrėti nereikia, tad jos tampa pigiausia iš patogiausių alternatyvų. Ir mažiausiai teršiančia aplinką, nes šis kuras neišskiria kietųjų dalelių“, – sako G. Kvedaravičius.

Šis būdas taip pat patogus dėl įrengimo sąnaudų. Analizė rodo, kad per metus pigiau nei dujos vartotojams atsieitų tik išlaidos geoterminiam šildymui, tačiau pirmojo įrengimo sąnaudos gerokai didesnės. Todėl susumavus visas išlaidas, per 10 metų laikotarpį gyventojų bendros investicijos į dujų įrangą ir išlaidos kurui būtų apie 15 tūkst. eurų. Tai apima būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą. Geoterminis šildymas pareikalautų daugiau nei 21 tūkst. eurų.

„Vienas iš trikdžių, anksčiau gąsdinusių gyventojus, buvo kintanti dujų kaina. Dabar šis aspektas jau išspręstas. Dujų kainas tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir investuojantys žmonės gali būti ramūs, kad žinos, kiek už kurą reikės mokėti ateityje“, – sako G. Kvedaravičius.

Dujoms nei kuro ruošti, nei katilo prižiūrėti nereikia, tad jos tampa pigiausia iš patogiausių alternatyvų. Ir mažiausiai teršiančia aplinką, nes šis kuras neišskiria kietųjų dalelių.Giedrius Kvedaravičius

Tikslas – greitis

ESO nuotr.

Simonas Mykolaitis, NT vystymo bendrovės „GB group“ vadovas, pritaria, kad gamtinės dujos šiuo metu yra bene patogiausias būdas, ir jo naudas gyventojai puikiai žino. Vienintelis trukdis – sąlyginai ilgas įvedimo terminas. „Neseniai diskutavome dėl vieno individualių namų kvartalo projekto Kaune, svarstėme, kurį būdą pasirinkti – dujas ar šilumos siurblį (oras – vanduo). Diskusija kilo būtent dėl to, kad dujų įvedimas į tą kvartalą kiek užtruktų. Tačiau apskaičiavome sąnaudas ir diskusija išsisprendė, pasirinkome dujas“, – sako S. Mykolaitis.

Bendrovė skaičiuoja, kad viename, maždaug 120 kv. metrų ploto name dujų įrengimas, palyginti su šilumos siurbliu, atsieitų apie 1,5 tūkst. eurų pigiau. Jei projekte numatyta 60 ar daugiau tokių namų, suma susidaro svari. Dujos atsieina pigiau lyginant ir su visais kitais autonominio šildymo būdais.

„Vertinant įrengimą ir naudojimą, ypač tarp buitinių vartotojų, tai – numeris vienas“, – tvirtina S. Mykolaitis. Tačiau jis pažymi, kad įvedimo terminų trumpinimas ir kitų konkurencinių pranašumų paieška yra svarbi ir bus dar svarbesnė ateityje, kai Lietuvoje statytojai turės atitikti aukščiausias energetinio naudingumo kategorijas.

Jonas Skerla, nekilnojamojo turto statybų ir plėtros bendrovės „Rinvest“ projektų vadovas, taip pat atkreipia dėmesį, kad dujų įvedimo tenka ilgokai palaukti, bet tai kol kas yra vienintelis nepatogumas. Galutiniam vartotojui dujos yra patogesnės ir patrauklesnės, nes atveria laisvę šildytis pagal poreikį. Jei patogiau gyventojui, tai patraukliau ir nekilnojamojo turto vystytojams.

„Dujų katilai ekonomiški, nedideli, patogūs. Kiti variantai turi daugiau minusų. Malkų tarša labai didelė, elektra per brangi, įrengti geoterminį šildymą daugiabučiui būna komplikuota. Mes esame skaičiavę, kad dujos yra geriausia išeitis, jos ekonomiškai labiausiai apsimoka. Ir žmonės kur kas geriau perka būstus, kuriuose įvestos dujos. Tik vienas kitas pasirenka geoterminį šildymą“, – sako J. Skerla.

Pasak jo, geoterminį šildymą vystytojai diegia dažniausiai tik kliento pageidavimu. Nes vertinant sistemos priežiūrą ir trikdžių šalinimą, dujos turi ir dar vieną pranašumą prieš kitus autonominio šildymo būdus – geriau užtikrintą priežiūrą. „Įvykus gedimui ar trikdžiui, esi tikras, kad specializuotos tarnybos turi pasirūpinti sutvarkymu. Kitokio autonominio šildymo atveju trikdžių tvarkymas tampa tik savininko galvos skausmu“, – sako specialistas.

Kviečia susiskaičiuoti

ESO nuotr.

Pasak G. Kvedaravičiaus, pagreitinti dujų įvedimo terminus yra vienas iš svarbiausių ESO prioritetų. „Šią problemą mes suprantame ir sprendžiame. 2015 metais dujų įvedimas truko vidutiniškai 216 kalendorinių dienų. Matėme, kad dalis klientų nelaukdavo ir pasirinkdavo kitą šildymo būdą. Šiais metais tas terminas turėtų sutrumpėti iki 145 dienų, o kitąmet dujų įvedimo procesas vyks dar greičiau“, – teigia G. Kvedaravičius.

Jei dujas įsivesti jau suplanuota, tačiau procesas užtrunka ir iki šildymo sezono pradžios nespėjama nutiesti dujotiekį, ESO klientams išnuomoja laikiną autonominę dujų tiekimo sistemą. Ji užtikrina šildymą ir karštą vandenį iki tol, kol baigiama diegti nuolatinė infrastruktūra. ESO paslaugų vystymo departamento direktorius pažymi, kad tai – išmanioji sistema, ji pati praneša tiek vartotojui, tiek tiekėjui, kai ištuštėja 4 iš 8 suskystintųjų dujų balionų. Pranešimą gavę specialistai per tris dienas tuščius balionus pakeičia naujais, taigi, klientui tuo rūpintis visiškai nereikia.

„Tai patogi sistema, su ja nereikia daug vargo, paprasta įrengti ir išmontuoti, kai nuolatinė dujų infrastruktūra jau būna paruošta. Stengiamės to patogumo kuo daugiau įvesti į visą gamtinių dujų užsakymo procesą. Pavyzdžiui, norėdamas įsivesti dujas, preliminarią kainą kiekvienas gali apskaičiuoti ESO parengtoje skaičiuoklėje, kuri įvertina atstumą nuo dujotiekio iki planuojamo objekto, fiksuotą mokestį ir parodo realias būsimas išlaidas“, – pasakoja G. Kvedaravičius. Patogus ir dujų įvedimo užsakymas, nes pildyti paraišką galima tiesiog internetu www.manogile.lt, o specialistai dujas pageidaujantiems žmonėms gali įvesti iki pat sklypo ribos.

 RĖMĖJO TURINYS 

Komentarai

statyba ir architektura
archicad