Top Baneris

Gaisrinė sauga – rakštis interjero kūrybai?

2019 birželio 5 d.
Gaisrinė sauga
Leono Garbačausko nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Gaisrinės saugos reikalavimai neaplenkia nė vieno visuomeninio pastato projekto. Tačiau prievolė užkirsti kelią pavojams dažnai įneša painiavos ieškant optimalaus dizaino. Taigi, ar lengva rasti kompromisą tarp saugaus ir gero interjero?

Viena iš sudedamųjų dalių

Architektūros studijos „A01“ architektas Darius Romanovskij sako, kad jų įmonės architektai dažniausiai patys projektuoja pastatą ir atlieka vidaus apdailą, todėl parinkti reikalavimus atitinkančias vidaus apdailos medžiagas nesudėtinga. Jis atkreipia dėmesį, kad griežčiausi reikalavimai keliami evakuaciniams keliams arba patalpoms, kuriose telpa daugiau nei 50 žmonių. Ypač probleminiai yra evakuaciniai keliai, kurių apdailai privalu atsisakyti bet kokių medinių paviršių, rinktis plyteles, liejamas grindis ar kitas dangas, nedegančias atvira liepsna ir nedūmijančias.

Aptardamas produktus, D. Romanovskij išskiria akustines sieneles – šios paprastai būna iš degesnių medžiagų, taigi, visuomeniniuose pastatuose dažnai tenka ieškoti jų tinkamesnių pakaitalų. Specialisto nuomone, aliuminio apdailos sprendimai tokiais atvejais gali atrodyti ne blogiau už medieną.

D. Romanovskij atkreipia dėmesį ir į tai, kad medžiagos turi ne tik būti saugios, bet ir turėti gaisrinės saugos savybes patvirtinančius sertifikatus. Medžiagų apribojimai esą visiškai pagrįsti, nes saugumui ir turėtų būti skiriamas prioritetas. O saugos reikalavimus atitinkančių medžiagų pasirinkimas esąs ne ką prastesnis, tačiau išauginantis kaštus, nes tenka investuoti į sertifikuotas medžiagas.

Leono Garbačausko nuotr.

Leono Garbačausko nuotr.

Architektė Miglė Šalnaitė teigia, kad į gaisrinės saugos reikalavimus ji žiūri kaip į savaime suprantamą sudedamąją interjero projektavimo užduoties dalį, esančią šalia kitų – ergonomikos, saugaus naudojimo, universalaus dizaino. „Interjero projektas nėra paveikslas ar skulptūra, į kurį žiūrima iš šalies, jame gyvena žmonės, todėl turi būti suprojektuotas ne tik vizualus dizainas, bet ir saugi, patogi aplinka, projektuotojo kruopščiai apgalvotos ir kasdien nepastebimos detalės“, – teigia architektė.

Nors tuo daugiausia, žinoma, rūpinasi pastato architektai, interjero projektuotojai turi jų darbą pratęsti, žinoti, į ką atkreipti dėmesį. „Mes juokaujame, kad visada po ranka netoliese turi būti ir STR, ir architektų „biblija“ „Neufert“, visko išmokti mintinai neįmanoma, bet reikia žinoti, kur ieškoti“, – sako M. Šalnaitė. Ji pabrėžia, kad svarbiausia kiekvieną kartą atsižvelgti į konkrečią situaciją ir nebandyti įgyvendinti nerealių vizijų, tarkime, nestatyti berėmio stiklo pertvarų, skiriančių evakuacines neuždūmijamas laiptines.

Veją primenanti danga Lietuvoje retai tesutinkama, biure „Helis“ ji taip pat turėjo tarnauti tik kaip takeliai poilsio erdvėse, vėliau ja nuspręsta padengti ir visų konteinerių sienas. Leono Garbačausko nuotr.

Veją primenanti danga Lietuvoje retai tesutinkama, biure „Helis“ ji taip pat turėjo tarnauti tik kaip takeliai poilsio erdvėse, vėliau ja nuspręsta padengti ir visų konteinerių sienas. Leono Garbačausko nuotr.

Tenka daug ko atsisakyti

Įmonės „Lava studio“ architektas Mindaugas Leknickas pažymi, kad daugelyje visuomeninių pastatų interjerų priešgaisrinių reikalavimų nėra griežtai laikomasi. Problemos priežastis – nutrūkusi projekto darbų grandinė, kai pastatas projektuojamas vienų, o interjeras kuriamas kitų asmenų jau baigus rangos darbus ir pastatą atidavus vertinti. Anot architekto, dažnai interjero kūrėjai netgi neturi projekto ir neišmano gaisrinės saugos reikalavimų. Į juos atsižvelgiama tik tokiais atvejais, jei interjeras yra tęstinis statinį projektavusio architekto arba tinkamų žinių ir išsilavinimą turinčio specialisto darbas, taip pat to griežtai reikalaujant pastatą prižiūrintiems asmenims. Tada ir susiduriama su daugybe klausimų, daug ko tenka atsisakyti, pavyzdžiui, standartinių medinių grindų, populiarių vertikalių sodų iš dirbtinių augalų arba stipriai apriboti jų kiekį vadovaujantis reikalavimais. Daugeliu kitų apdailos atvejų galima naudoti tik specialiai apdirbtą medieną.

Anot M. Leknicko, daugelyje visuomeninio pastato erdvių, pavyzdžiui, mažose, kuriose telpa iki 15 žmonių, galima naudoti įvairias medžiagas, tačiau itin populiariose atviro tipo erdvėse medžiagų apribojimai labai išauga. Į reikalavimą naudoti tinkamas medžiagas reikia atsižvelgti netgi parenkant baldus, pavyzdžiui, sienines spintas. Architektas sako, kad čia tenka susidurti su begale interpretacijų, mat taisyklės, kas yra baldas, o kas ne, nėra iki galo aiškios. Baldui esą galima naudoti įvairiausias medžiagas, tačiau stacionariam daiktui jau yra taikytini tam tikri reikalavimai. O juk didžioji dalis baldų yra pritvirtintų, taigi, kyla klausimas, kaip tai išspręsti.

Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centre grindų dangai vietoj parketo parinkta vinilinė danga, imituojanti medines grindis. Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centre grindų dangai vietoj parketo parinkta vinilinė danga, imituojanti medines grindis. Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

M. Leknickas atkreipia dėmesį ir į Lietuvoje egzistuojantį medžiagų stygių. Net jei tinkamų medžiagų ir atsiranda, jos neatitinka darniojo standarto EN 13501-1. Architektas pabrėžia, kad iki šiol Lietuvoje stinga interjero medžiagų, gaminių, kurie atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus ir kurių bandymai būtų atlikti pagal darnųjį standartą. Taigi, nors specialistai ir supranta, kad gaminys tiks, nutikus kažkokiam įvykiui, tinkamo sertifikato pateikti negalėtų. Todėl labai daug medžiagų atkrenta. Be to, dėl susiaurėjusio medžiagų pasirinkimo ir specialiai kurtų gaminių kaštai gerokai išauga.

Architektas pamini ir interjero kūrėjų darbą apsunkinančius elementus, susijusius su gaisrine sauga. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių gaisrinės saugos reikalavimų, kad gaisriniai čiaupai nebūtų uždengti. Tačiau gaisriniu požiūriu čiaupai būna labai patogiose vietose, kurios, deja, taip pat svarbiausios interjere. Prireikia gerokai pamąstyti, kaip tą geriau išspręsti. Gerokai interjerus gadina ir gaisrinių skyrių įrengimas. Tenka sukurti uždaras pertvaras, neleidžiančias patekti dūmams, dažnai įtaisyti papildomas duris.

Saugumui – šimtaprocentinis sprendimas

AMTICO SIGNATURE LVT danga. Aukščiausios kokybės vinilinių dizaino grindų kolekcija.

AMTICO SIGNATURE LVT danga. Aukščiausios kokybės vinilinių dizaino grindų kolekcija.

Ieškant grindų dangų visuomeniniams pastatams, interjero architektams neretai tenka rinktis tarp estetinių interjero ir griežtų gaisrinės saugos reikalavimų. Ilgalaikis, šiuolaikiškas, sykiu griežčiausius visuomeninėms patalpos keliamus gaisrinės saugos reikalavimus atitinkantis pasirinkimas – AMTICO LVT vinilinės dizaino grindys.

„Amtico International“ privatiems ir verslo klientams daugiau nei 50 metų siūlo aukščiausios kokybės grindų dangas, jungiančias inovatyvius techninius ir estetinius sprendimus.

AMTICO LVT vinilinės dizaino grindys pateisina šiuolaikinio vartotojo lūkesčius ir pasižymi ne tik puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet ir nepriekaištingu dizainu. Taigi, pasirinkus šias vinilines dangas, visų pirma, užtikrinamas saugumas: šios grindų dangos nepalaiko degimo, neskatina ugnies plitimo ir neišskiria kenksmingų medžiagų.

Visų AMTICO LVT vinilinių dizaino grindų dangos sertifikuotos pagal EN 13501-1 standartą ir atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius Bfls1 reikalavimus, saugo žmogaus sveikatą ir aplinką nuo gaisro rizikos, todėl yra itin tinkamos gausiai žmonių lankomiems visuomeniniams pastatams, kur gaisrinės saugos reikalavimai griežtai reglamentuoti.

Dar vienas sprendimas, kurį gali rinktis interjero architektai, ribojami gaisrinę saugą reglamentuojančių reikalavimų, yra AMTICO CARPET kolekcija – aukštos kokybės kiliminės plytelės, skirtos visuomeniniam ir privačiam sektoriui. AMTICO CARPET atitinka EN 13501-1 standartą, aukščiausius atsparumo ugniai ir dūmų emisijos priešgaisrinius Cfls1 bei Bfls1, priklausomai pagal pasirinktas kolekcijas.

Visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos VESCOM.

Visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos VESCOM.

Visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos VESCOM. Tai inovatyvaus dizaino, pagal naujausias tendencijas sukurti paviršiai, susidedantys iš vinilo sluoksnio (300–850 g/ kv. m) ir medvilnės pagrindo. Dėl šios struktūros vinilinės sienų dangos VESCOM atitinka Bfl-s1, s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, todėl gali būti naudojamos visuomeniname sektoriuje: viešbučių koridoriuose, kambariuose, biurų, ligoninių, mokyklų patalpų apdailai.

Gamintojas VESCOM siūlo ir užuolaidinius bei baldinius audinius, daugelis kurių, skirtų visuomeninam sektoriui, gaminami iš ugnį atstumiančio poliesterio. Šios ypatybės itin reikšmingos įrengiant viešbučių kambarius. Didesnė dalis užuolaidinių audinių turi IMO sertifikatus, kuriems keliami aukščiausi priešgaisriniai reikalavimai. Nepriklausomai, ar tai viešbučio vestibiulio erdvė, konferencijos salė, pasitarimų kambarys, ar biuro aplinka, jie puikiai derės dėl savo perregimumo ir lengvumo, sykiu bus funkciškai naudingi dėl akustinių savybių. Dėl audinių struktūros lengvumo jie labiau jungs, nei atskirs erdves. Sienų dangos ir tinkamai parinkti VESCOM baldiniai ir užuolaidiniai audiniai padeda pasiekti puikius ilgalaikius akustinius ir estetinius rezultatus.

Atstovas Lietuvoje:
UAB „Interjero linija“
Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas
El. p. interjero-linija@interjero-linija.lt
www.interjero-linija.lt

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 balandis.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video