• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Fotografas Richardas Schofieldas – apie nepatogias miesto istorijas

2016 rugpjūčio 30 d.
Richardas Schofieldas
Fotografas Richardas Schofieldas (Remio Ščerbausko nuotr.)

Daugybę apdovanojimų pelnęs fotografas ir kuratorius Richardas Schofieldas, Lietuvoje gyvenantis nuo 2001 metų, į Kauną atvyko 2013-ųjų rugsėjį. Londono menų universiteto absolventas, Kaune įkūręs Tarptautinį litvakų fotografijos centrą, pasakoja apie nepatogias miesto istorijas ir tai, kaip Kaune galėtų atsirasti kūrybos, atminties ir švietimo centras.

Pirmąkart į Lietuvą atvykote prieš 15 metų. Kodėl pasirinkote šią šalį ir čia likote?

Lietuva pasirinko mane. Paskutinį XX a. dešimtmetį gyvenau Kuboje, buvau dokumentinių filmų kūrėjas. Kartą Rumunijoje, ieškodamas medžiagos vienam filmui, užsukau į naktinį barą. Buvo 1999-ųjų spalis. Buvau ten su žmogumi, kuris tuo metu dirbo vienoje lietuviškoje įmonėje. Pajuokavome, kad turėčiau parašyti ką nors apie Kubą. Aš juokais taip ir padariau, tuomet nusiunčiau tam asmeniui, o jis savo darbdaviams. Šie pradėjo man skambinti ir siūlyti darbą. Taip atsidūriau Lietuvoje.

Jau kurį laiką gyvenate Kaune. Čia jau spėjote įgyvendinti kelis projektus, o dabar turite planų ir Žemuosiuose Šančiuose. Papasakokite daugiau apie būsimuosius projektus.

Kaune gyvenu beveik 3 metus. Pernai čia įkūriau nevyriausybinę organizaciją – Tarptautinį litvakų fotografijos centrą. Jau įgyvendinome kelis projektus, tačiau didžiausias jų šiuo metu stovi man už nugaros. Tai – Šančių sinagoga, pastatyta 1932 metais. Šiuo metu ji tuščia, priklauso valstybei ir griūna. Bandome ją nupirkti ir paversti kultūriniu bendruomenės centru. Tai bus erdvė, kurioje bus rengiamos šiuolaikinės parodos, koncertai ir t. t. Mūsų tikslas – įtraukti bendruomenę, todėl kviesime čia vietinius žmones užsiimti įvairia veikla.

Kaip vyksta bandymai sinagogą nupirkti?

Kaip ir viskas Lietuvoje – lėtai. Tačiau jau turime visapusišką palaikymą iš Kultūros paveldo departamento ir Kauno skyriaus. Taip pat dirbame su Šančių bendruomene, kad ir ši mus palaikytų. Visai tikėtina, kad mums pavyks ją nupirkti. Šiuo metu Kaune verda ginčai dėl atminties vietų. Mums tai puiki proga pateikti savo argumentus ir imtis kultūros projektų.

Girdėjome, kad šiuo metu ruošiatės keliems renginiams?

Rugsėjo 17–23 dienomis, minėdami 75-ąsias Kauno geto įkūrimo metines, atidarysime parodą minėtoje sinagogoje (Sodų g. 36, Kaunas), kur girdėsime ir elektroninės muzikos kūrinį „Kauno rekviem“. Muzikos takelį sukūrė ukrainiečių kompozitorius Antonas Degtiarovas.

Šį projektą įkvėpė atsitiktinai atrastos ir išsaugotos litvakų šeimos nuotraukos, kurios 1944-aisiais buvo slapta išgabentos iš Kauno geto. Tarp nuotraukų rasti dokumentai atskleidė šios šeimos ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir muzika, todėl norėjau pagerbti jų atminimą muzikiniu projektu. Kviečiu kauniečius dalyvauti ir rugsėjo 23 d., 19–21 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ vyksiančioje akcijoje, kur bus garsiai skaitomi žuvusių Kauno žydų vardai (daugiau informacijos apie visus 6-ių dienų renginius galite rasti www.litvakphoto.org).

Esate Tarptautinio litvakų fotografijos centro įkūrėjas. Koks šio centro tikslas?

Mūsų tikslas – prisiminti. Pagrindinės mūsų veiklos – išlaisvinimas ir įsitraukimas. Tai reiškia, kad svarbios yra daugelis kultūrų. Įsitraukimas neatsiejamas nuo bendruomenės, todėl daug dirbame su jaunais žmonėmis.

Daugumoje Jūsų projektų nagrinėjama nepatogios įvairių Europos miestų istorijos tematika. Kodėl svarbu kalbėti apie skausmingus ir kontraversiškus mūsų istorijos etapus?

Svarbu kalbėti apie istoriją, nesvarbu ar ji patogi, ar nepatogi. Litvakų istorija siekia 700 metų, ir didelė jos dalis gana gera. Kaune nuo 1940-ųjų iki 1944-ųjų buvo nužudyta beveik ketvirtadalis to meto miestiečių – apie 40 000 žmonių. Tačiau apie tai nekalbama. Turėtume pradėti apie tai kalbėtis.

Kuo, Jūsų akimis, ypatingas Kaunas ir jo apylinkės?

Kauno istorija gana išskirtinė. Įvairovė taip pat labai svarbi. Sovietinis periodas buvo viena didžiausių miesto tragedijų, kuri sujaukė daugelį dalykų, tačiau Kaunas ir vėl virsta daugiakultūriu miestu. Universitetai priima vis daugiau studentų iš užsienio.

Kaunas 2022 metais pretenduoja tapti Europos kultūros sostine. Kokios stipriosios ar potencialios šio miesto pusės?

Miestas stiprus dėl savo istorijos ir infrastruktūros – tiek kultūros institucijų gausos, tiek oro uosto. Kaunas – patogus miestas, viskas yra netoliese. Daugelis tuščių pastatų laukia, kol bus paversti į didžiulius kultūros ir verslo veiklos centrus. Ir žmonės gana draugiški. Vilkiu švarką rugpjūtį, bet iš esmės tai puiki vieta.

Pagal Kauno savivaldybės inf.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad