Miestas užgimsta ir formuojasi skirtingai įvairiais savo gyvavimo etapais – kartais planingai, kartais gana stichiškai. Bet visada jis kuriamas žmonių. Deja, ne visuomet – žmonėms.

Architektūros kokybės vystymo asociacija 2020 m. birželio 16 d. 14.00 val. kviečia visus besidominčius (ir užsiregistravusius) į trečią filmuojamų paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ dalį. Paskaitų ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, UAB „JUNG Vilnius“ ir UAB „ACO Nordic“, informaciniai partneriai: portalas SA.lt ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Šį kartą į klausimus: „Kaip sukurti atvirą, patogų miestą? kaip įtraukti visuomenę į miesto kūrimą, nesukeliant architekto profesijos erozijos?“ atsakymų ieškos miesto sociologė, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė –Wiszniewska, kuri nagrinės temą „Architektūros vaidmuo kuriant atvirą miestą“, ir urbanistas, miesto kūrimo ir vystymo procesų moderatorius Martynas Marozas, pristatysiantis temą „Novatoriški urbanistinio planavimo ir visuomenės įtraukimo metodai naujos miestų erdvių kokybės kūrimui“.

Dalios Čiupailaitės-Wiszniewskos paskaita skirta gilintis į atviro, saugaus miesto formavimą. „Geri namai nesukuria gero elgesio ar geros bendruomenės“, – rašė Jane Jacobs savo 1961 m. veikale „Didžiųjų Amerikos miestų gyvenimas ir mirtis“, grindžiančiame esminius urbanistikos principus ir šiandien. Nepaisant to, paskyrė visą veikalą pasiūlymams, kaip kurti gyvybingą miestą. Pastangos projektuoti gyvybingus, integruotus, patogius ir atvirus miestus išlieka aktualios iki šiol. Architektūra negali išspręsti socialinių problemų, tačiau gali reikšmingai prisidėti kurdama atvirą miestą jo gyventojams. Paskaitoje bus nagrinėjamos architektūros (erdvės struktūros jos sintaksės) galimybės prisidėti prie tokio miesto formavimo.

Pasak Martyno Marozo, visuomenės įsitraukimas į planavimo procesus ir nuolat augantis visuomenės susidomėjimas pokyčiais mieste nebėra naujiena. Daugelis Lietuvos architektų, urbanistų ir planuotojų jau suvokia, kad viešas projektų pristatymas ir betarpiškas bendravimas su tiesioginiais planuojamų ar projektuojamų objektų naudotojais po truputėli tampa neišvengiama architekto kasdienybės dalimi. Po truputėlį formuojasi visuomenės įsitraukimo į planavimą kultūra ir praktika, tačiau šiame ankstyvame etape tai vis dar suvokiama kaip architekto profesijos erozija ir dalies atsakomybės perleidimas neprofesionaliai visuomenei (ko neturėtų būti). Siekiant išsklaidyti šį mitą, ypatingai svarbu aiškiai apibrėžti architekto vaidmenį, įtraukimų proceso tikslus, metodus ir priemones, kurios prisidėtų prie sprendinių kontekstualumo, architektų profesionalumo ir jų darbų kokybės augimo.

Kursai vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Registruotis čia: https://forms.gle/NpZAqmNTKb4V22uP9