Magistralinio kelio Vilnius–Utena betoninės dalies rekonstrukcijos projektas ilgą laiką strigo Seimo koridoriuose – vis neapsispręsta, ar projektas valstybei ne per brangus.
Keliu A14 Vilnius–Utena per parą pravažiuoja apie 6–7 tūkst. automobilių. Gera žinia visiems vairuotojams – Europos investicijų banko (EIB) direktorių valdyba patvirtino trečiąjį Lietuvos infrastruktūros projektą, kuris bus finansuojamas iš Europos strateginių investicijų fondo (EFSI).
Trečioji EFSI paskola skirta 72,15 km ruožo kelio Vilnius–Utena (A14) rekonstrukcijai ir modernizavimui. Šiam projektui numatyta skirti iki 40 mln. eurų EIB paskolą su EFSI garantija 12 metų. Ši suma sudarys 44 proc. projekto vertės, kuri yra 90,9 mln. eurų. Projektą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Iki šiol Lietuvoje EFSI finansavimas jau patvirtintas dviem infrastruktūros projektams: Vilniaus oro uostui (iki 30 mln. eurų paskola 15 metų) ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai (iki 190 mln. eurų paskola 17 metų). Taip pat sudaryti du susitarimai su bankais dėl smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimo, kurių bendra vertė – 315 mln. eurų.
Specialistai pripažįsta – magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija labai aktuali: betoninė kelio danga kasmet vis prastėja. Nors tokios dangos tarnavimo laikas – 20 metų, remonto šis kelias nematė beveik trisdešimtmetį. Tai ypač jaučia keli tūkstančiai vairuotojų, kasdien važiuojančių magistraliniu keliu Vilnius–Utena.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas yra sakęs, kad 1987-aisiais baigtas tiesti kelias Vilnius–Utena turėjo tapti greitkeliu ir užtikrinti greitą susisiekimą su Utena, Zarasais, Pskovu, Sankt Peterburgu bei Maskva. Palikto senojo beveik 70 kilometrų kelio per Paberžę, Giedraičius, Molėtus tikslas – sujungti mažesnes gyvenvietes ir sudaryti sąlygas susisiekti vietos gyventojams.
SA.lt ir Finansų ministerijos inf.
