Blog

Erdvės, reiklios apšvietimui

apšvietimas
„Aketuri architektai“ vizual.

Tinkamas apšvietimas pastatuose, ypač tokiuose gausiai lankomuose visuomeniniuose objektuose kaip viešosios bibliotekos ir mokyklos, padeda susikaupti, saugoti regėjimą, skatina vertinti daiktus, tausoti aplinką ir mažina jų eksploatacines sąnaudas. Maža to, jis turi neerzinti, o suteikti saugumo jausmą ir mažiems, ir dideliems.

Unikalus projektas

Architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovas Lukas Rekevičius, pasakodamas apie apšvietimo pastatuose svarbą, tvirtina, kad ją sunku pervertinti. Jis esą labai svarbus, ir tiek.

„Nuo seniausių laikų geltonesnis besileidžiančios saulės apšvietimas skatina žvėriškus instinktus, todėl, tarkime, parkuose rekomenduojama diegti baltesnę šviesą, nes, kaip parodė atlikti tyrimai, tai padeda mažinti nusikalstamumą“, – sakė architektas, kurio vadovaujama bendrovė neseniai laimėjo Klaipėdos pietinėje miesto dalyje numatyto statyti modernaus bendruomenės centro-bibliotekos architektūrinės idėjos konkursą.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos surengtas konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – pateikta net 15 projektų. Šie buvo vertinami pagal patvirtintus kriterijus, nežinant jų autorių. Jie buvo atskleisti tik išrinkus konkurso nugalėtojus.

Architektūrinių projektų komisija geriausiu darbu pripažino projektą „KMB018“. Atplėšus vokus tapo aišku, kad jį parengė vilniečių architektų biuras „Aketuri architektai“, uostamiesčio bendruomenės centrui-bibliotekai pasiūlęs kompoziciją, kuri tarp želdynų sukurtų visuomenei patrauklią išskirtinę erdvę, taip pat gerai išspręstą funkciją – pirmas aukštas būtų skirtas bendruomenės poreikiams, antras – bibliotekai.

Natūrali šviesa yra gėris. Tačiau tiesioginiai saulės spinduliai – ne visada. Todėl stengiamės į patalpas, kur susirenka daug žmonių, įleisti kuo daugiau natūralios šviesos. Tiesa, visas pastato puses, išskyrus šiaurinę, reikia saugoti nuo saulės spindulių.Lukas REKEVIČIUS

Sustabdyta saulės kaitra

Planuodami Klaipėdos bendruomenės centro-bibliotekos pastatą, projekto autoriai numatė – programos patalpų erdvės būtų koncentruojamos pastato centre, kad būtų galima laisvai judėti ratu pastato pakraščiais ir neblokuoti priėjimų prie visų pastato perimetru įrengiamų skaidrių atitvarų. Nors pakraščio išorinės atitvaros būtų skaidrios, jos numatomos su ažūriniais vertikaliais ir tankiai išdėstytais elementais, stabdančiais saulės kaitrą.

O štai teminės patalpos konsoliniuose tūriuose būtų orientuotos į šiaurę. Suprasdami apšvietimo svarbą, ant stogo architektai numatė tūrinius stoglangius, kurie leistų papildomai apšviesti antresolių darbo ir skaitymo vietas.

Stoglangių šlaituose į pietų pusę būtų montuojami saulės kolektoriai. Pastato konsoliniai antro aukšto tūriai būtų ribojami tiek neskaidriomis, tiek skaidriomis atitvaromis, leidžiančiomis formuoti šoninius apžvelgiamumo vaizdus į lokalius tarp tūrių suformuotus „kiemelius“, kuriuos puošia esami sklypo medžiai.

Pastatų apdailai keliami reikalavimai – monumentalumas ir kilnus senėjimas bei fasado vitrininių langų ažūriškumas, leidžiantis reguliuoti saulės šviesą.

„Aketuri architektai“ vizual.

„Aketuri architektai“ vizual.

Natūralios šviesos meistrai

„Natūrali šviesa yra gėris. Tačiau tiesioginiai saulės spinduliai – ne visada. Todėl stengiamės į patalpas, kur susirenka daug žmonių, įleisti kuo daugiau natūralios šviesos. Tiesa, visas pastato puses, išskyrus šiaurinę, reikia saugoti nuo saulės spindulių“, – aiškino L. Rekevičius.

Pasak architekto, paprastas būdas į pastatą įleisti tokios šviesos yra stoglangis, ypač pakreiptu į šiaurės pusę stiklu.

Į tokią plokštumą saulė nešviečia, tačiau per stogą vis dar gali patekti labai daug dangaus skliauto šviesos, juolab kad šios kiekis vertikalioje ir horizontalioje plokštumose skiriasi kartais.

„Fasaduose stiklinės plokštumos turėtų būti apsaugotos dekoratyviniu plieno tinklu, žaliuzėmis ar kitais būdais, dėl kurių būtų sulaikyti saulės spinduliai dar išorėje ir negalėtų pasiekti stiklo“, – teigė architektūros žinovas, vertinantis natūralų apšvietimą.

Mokyklai – šviesias patalpas

Architektė Ernesta Railė – apšvietimo sprendinių mokslo paskirties pastate – Kauno „Veršvų“ gimnazijoje projekto vadovė. Jai talkino elektrotechnikos dalies autorė Asta Mikalonienė.

Ekspertės papasakojo rengusios ir pradinės mokyklos apšvietimo sprendinių projektą. Jo metu apšvietimą buvo stengiamasi pritaikyti 7–12 m. mokiniams taip, kad šis būtų skirtas abstraktesniam vaikų mąstymui ir suvokimui.

„Šiuo laikotarpiu svarbesnės yra įtempto regėjimo reikalaujančios užduotys, todėl apšvietimas projektuotas be kontrastų, tolygus, labiau išsklaidytas, numatytas didesnis šviesos kiekis ant vertikalių paviršių ir lubų“, – teigė E. Railė.

Pasak architektės, prastas apšvietimas ne tik silpnina regėjimą, bet ir neigiamai veikia moksleivių emocijas bei nuotaiką. Pavyzdžiui, vėlų rudenį, kai dienos tokios trumpos, ir moksleiviai į mokyklą atskuba dar su tamsa, ypač svarbu, kad patalpos būtų šviesios.

Šviesių patalpų mokyklose reikia ir pagal patvirtintas higienos normas. Nustatyta, kad apšvietimo stiprumas klasėse turi siekti 300 liuksų.

Mokyklos vidaus patalpoms ir teritorijai projekto sumanytojos nutarė panaudoti pasaulyje vis labiau populiarėjantį LED apšvietimą – šviestuvus su šviesos diodų šaltiniais (LED), kurių energija šviesai spinduliuoti yra panaudojama efektyviau.

Gimnazijos patalpose taip pat buvo numatytas bendras darbo, avarinis ir evakuacinis apšvietimas.

„Aketuri architektai“ vizual.

„Aketuri architektai“ vizual.

Patogus ir saugus valdymas

Kauno „Veršvų“ gimnazijos bendrosiose patalpose ir kabinetuose apšvietimui buvo numatyti šviestuvai su šviesos diodų šaltiniais (LED). Klasių patalpoms buvo pasiūlyti šviestuvai su kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis. Nuspręsta, kad bendrųjų mokyklos patalpų – koridorių ir laiptinių – apšvietimas bus valdomas iš budėtojo patalpos. Taip patogiau.

Patalpų apšvietimui valdyti, be abejo, buvo numatyti jungikliai. Tačiau virš lauko durų apšvietimo valdymas kitoks. Čia jis numatytas su judesio davikliu.

„Jungiklių montavimo aukštis klasėse ir bendrosiose vaikų patalpose saugus. Jis siekia 1 m ir 70 cm nuo grindų, – tęsė projekto autorės. – Visose klasėse numatėme lentų šviestuvus. Jie turėtų būti montuojami virš lentų aukščiau nei 2,5 m arba prie pat lubų. Šie šviestuvai valdomi jungikliais, montuojamais šalia lentos.“

Anot autorių, mokyklos patalpose, kur įrengtos pakabinamosios lubos, buvo numatyti šviestuvai, įrengiami pačiose lubose. Patalpose, kur pakabinamųjų lubų nėra, šviestuvus bus galima montuoti prie jų.

Atsarga gėdos nedaro

Tiek projekto vadovė E. Railė, tiek elektrotechnikos dalies autorė A. Mikalonienė pro akis nepraleido ir avarinio apšvietimo būtinybės. Juk tai mokykla ir, netikėtai dingus elektros energijos tiekimui, tamsoje galėtų kilti mokinių, ypač mažesniųjų, panika.

„Avariniam apšvietimui įrengti numatėme šviestuvus su akumuliatorių baterija, kuri autonomiškai galėtų veikti ne trumpiau nei valandą. Tokie šviestuvai turėtų būti įmontuojami į pakabinamąsias lubas“, – paaiškino architektė Ernesta.

Specialistės teigimu, niekas nėra apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų, kaip ir nėra garantijos, kad neprireiks evakuotis iš mokyklos. Žinoma, būtų puiku, kad taip nenutiktų, tačiau atsargumas dar niekam nepakenkė, tad buvo apgalvotas ir evakuacijai skirtas apšvietimas.

Tokiam atvejui numatyti šviečiantys ženklai ir šviestuvai, kurie turės būti su akumuliatorių baterijomis, taip pat veikiančiomis visą valandą. Evakuaciniu apšvietimu turės būti užtikrinta ne mažesnė kaip 0,5 liukso evakuacijos kelių apšvieta grindų lygiu.

Patalpoje šviestuvai bus grupuojami, atsižvelgiant į natūralaus apšvietimo kryptį, t. y. šviestuvai, esantys arčiau lango, sudarys vieną valdomą grupę, esantys toliau nuo jo – kitą. Kiekvieną iš šių grupių bus galima valdyti atskirai.

Be to, pastato prieigoms apšviesti suprojektuoti prožektoriai ant pastato sienos. Prie sporto aikštelės numatyta pastatyti du 7 m aukščio stiebus su prožektoriais. Prožektoriai – su šviesos diodų šaltiniais (LED). Automobilių aikštelės, dalies teritorijos, mokyklos užrašo apšvietimui numatyti lauko šviestuvai ant atramų.

Teritorijos apšvietimo valdymą planuojama įrengti kartu su automatine fotorėle.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.