„Verta pažymėti, kad ši ES direktyva nekelia konkrečių fasadų reikalavimų – jie keliami viso pastato energijos naudojimui. Vadinasi, kiekvienu atveju reikia įvertinti visą pastate naudojamų sistemų kompleksą: kurios ją naudoja ir kiek, kurios ją generuoja ir galiausiai – kurios energiją sulaiko pastate ar įleidžia į patalpų vidų“, – atkreipė dėmesį „Staticus“ atstovas.
Anot V. Vičiaus, ten, kur bus numatomos skaidrios fasadų dalys, jos veikiausiai bus projektuojamos su didesnių matmenų stiklo paketais arba bent su mažiau sudalijimų, nes šilumos izoliacijos charakteristikos ties stiklo paketo rėmeliu ir pačiu konstrukcijos profiliu visada būna prastesnės nei skaidrios dalies plote.
Tobulėti yra kur
„Taip pat dar populiaresnės bus įvairios automatinės apsaugos nuo saulės sistemos. Jų pagrindinis privalumas – neleisti prikaisti patalpoms nuo tiesioginių saulės spindulių, o esant žemai temperatūrai jos gali būti atidengiamos, kad į pastato vidų patektų daugiau šilumos. Ypač efektyvios išorinės apsaugos nuo saulės sistemos, nes montuojamosios pastato viduje vasarą prikaista nuo tiesioginių saulės spindulių ir labiau prišildo patalpas“, – aiškino pašnekovas.
Specialisto teigimu, kalbant apie naudojamas sistemas ir medžiagas verta pradėti nuo pačių stiklo paketų. „Lietuvos rinkoje kol kas įprastus vienos kameros stiklo paketus teks pamiršti, manau, bus naudojami dviejų kamerų stiklo paketai. Trijų kamerų stiklo paketai veikiausiai nebus naudojami, nes tai neleidžia sutaupyti energijos tiek daug, kiek su tokiomis pat papildomomis investicijomis būtų galima sutaupyti kitose vietose. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir kitoms sudedamosioms stiklo paketo dalims: perimetro rėmeliams, įvairioms modernioms stiklo dangoms ir užpildams“, – vardijo „Staticus“ rinkodaros projektų vadovas V. Vičius.
Jau dabar tapo įprasta naudoti dviejų kamerų stiklo paketus, kurių specialios selektyvinės dangos leidžia pasiekti 0,5 W/m2K šilumos laidumo koeficientą, o visai neseniai buvo galima pasiekti tik 0,7 W/m2K.
Gali būti ir pasyvieji
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jau dabar į stiklo paketus gali būti integruojami energiją generuojantys saulės moduliai. Taip pat yra galimybė naudoti įvairius elektrochrominius, termochrominius ir fotochrominius stiklus, kurių saulės energijos laidumą galima reguliuoti patiems arba jis automatiškai reguliuojamas pagal saulės apšviestumą ar temperatūrą.
„Taip pat galima naudoti stiklo paketus, kuriuose tarp stiklų yra vakuumas. Tokia konstrukcija leidžia pasiekti itin aukštus šilumos izoliacijos parametrus. Jau yra sukurta labai daug novatoriškų šilumos izoliacijos medžiagų, kurias galima naudoti aklinose stiklo fasado dalyse. Žinoma, nemaža dalis minėtų sprendimų dar yra iš dalies brangūs, tačiau įsigaliojus ES direktyvos reikalavimams atsiras ir masto ekonomika – bus galima optimizuoti gamybos, tiekimo ir kitus procesus, tad kainos turėtų mažėti“, – prognozavo V. Vičius.
Labai daug dėmesio skiriama ir pačių fasado konstrukcijų sistemoms tobulinti. Specialisto teigimu, faktiškai visi tiekėjai kasmet pasiūlo vis geresnėmis šilumos izoliacijos ypatybėmis pasižyminčių sistemų, jos nuolat tobulinamos.
Šiandienos technologijos jau leidžia statyti ir pasyviuosius stiklo fasadų pastatus.
