„Manau, pasinaudoti tokiomis technologijomis architektai tikrai turi labai daug išmonės ir iššūkis sukurti pastatą, kuris pats pasigamintų energijos, tik dar labiau žadins jų vaizduotę“, – neabejoja „A Team Projects“ architektė.
Architektūra neturi nukentėti
Architektas Audrius Ambrasas taip pat linkęs manyti, kad tai, kiek stiklo fasadai bus aktualūs ateities architektūroje, nemaža dalimi priklausys nuo finansinių investuotojų galimybių.
Tokio pobūdžio objektus statantys šiandienos projektų plėtotojai, kol kas dar nesusaistyti griežtų reikalavimų, ekonominiais sumetimais taip pat neretai priversti rinktis kompromisinius sprendimus, nors technologijos jau leidžia diegti efektyvius energijos taupymo elementus.
A. Ambraso architektų biuro vadovas kaip pavyzdį galėtų paminėti ir neseniai sostinėje iškilusį verslo biurų kompleksą „Baltic Hearts“.
„Šis projektas pradėtas gana seniai, 2006 metais. Tuo metu svarstymuose buvo pateiktas siūlymas įrengti apsaugines žaliuzes nuo saulės, tačiau tiesiog nebuvo ryžtasi tokioms pirminėms investicijoms. Mes įsivaizdavome, kaip tas papildomas priemones būtų buvę galima integruoti į fasadą, tad bendras pastato vaizdas dėl to nebūtų labai pasikeitęs, architektūrinė jo išraiška nebūtų nukentėjusi“, – mano pašnekovas.
Tiesa, kiek objektas nukentėjo energinio efektyvumo požiūriu, anot architekto A. Ambraso, sunku apskaičiuoti, nes esą energijos nuostoliai – kompleksinis dalykas.
Technologijos – ne panacėja
Pašnekovo teigimu, energiškai efektyvaus pastato samprata lyg ir suponuoja tam tikras jo projekto gaires: mažas fasado plotas, vadinasi, statiniai turėtų būti kompaktiški, taip pat – neįmantrios formos, o stiklo konstrukcijų reikėtų tiek, kiek būtina patalpoms apšviesti.
„Tai, kad objektas bus A++ klasės, kad bus panaudotos įmantriausios technologijos, anaiptol nereiškia, kad jis bus architektūriškai įdomus, išraiškingas ir vertingas. Tad jei kalbame apie tvariąją architektūrą, visų pirma įsivaizduoju jos emocinę vertę, erdvinį formavimą. Be to, technologijos tobulėja, anksčiau energiniai stiklo fasadų nuostoliai būdavo didesni. Gamintojai tobulina paties stiklo konstrukciją, kad ji į pastato vidų praleistų daugiau šviesos ir kuo daugiau sulaikytų saulės energijos, užuot patalpos būtų tiesiog prikaitinamos. Tačiau yra posakis, kad niekas taip greitai nesensta kaip naujos technologijos“, – šyptelėjo pašnekovas.
Architekto A. Ambraso pastebėjimu, pastatai, kurių visa architektūrinė išraiška tuo metu paremta naujausiomis technologijomis, sensta greičiausiai.
„Šiandienės naujos technologijos atsiradus dar naujesnėms tampa juokingos, tokie objektai lieka įdomūs tik kaip tam tikro laikotarpio technikos pavyzdžiai“, – įspėjo architektas.
Turi kitų privalumų
„Sugriežtinti energinio efektyvumo reikalavimai, be abejo, turės įtakos architektūrai, tačiau nemanau, kad dėl to objektų su stiklo fasadais sumažės“, – įsitikinęs bendrovės „Staticus“, užsiimančios aliuminio ir stiklo, berėmio stiklo bei ventiliuojamųjų fasadų konstrukcijų projektavimu, gamyba, montavimu, rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius.
Specialisto teigimu, stiklo fasadai turi kitų privalumų, kurie tam tikruose projektuose dažnai gali būti nepakeičiami – tai svoris, šviesos laidumas, priežiūros paprastumas, estetinė išvaizda, didesnės galimybės kurti sudėtingas geometrines formas ir kita.
