Elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių vystytoja ir gamintoja „Elinta Charge“ dirba visoje Europoje ir už jos ribų – daugiau nei 30-yje rinkų nuo Islandijos iki Australijos elektromobilius įkrauna „Elinta Charge“ eksportuojamos stotelės. Neseniai 7 mln. eurų investiciją gavusi įmonė ir toliau siekia būti tarp dešimties lyderiaujančių ES stotelių gamintojų Europoje. Apie šio sektoriaus perspektyvas pasakoja bendrovės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.
Pokyčiai viena kryptimi
„Daugelis automobilių gamintojų jau yra paskelbę, nuo kada nebegamins automobilių su vidaus degimo varikliais, taip rinkai siunčiama žinia, kad ateis laikas, kai salonuose bus tik elektriniai automobiliai. Įvairių šalių vyriausybės irgi siunčia panašias žinias. Statybų sektorius taip pat patiria pokyčius – statant įvairios paskirties pastatus, automobilių aikštelėse turi būti atitinkamas įkrovimo stotelių arba bent paruoštų vietų tokioms stotelėms atsirasti skaičius. Objektų vystytojai jau nebekelia klausimo, reikės ar nereikės elektromobilių įkrovos stotelių. Pokyčiai vyksta viena kryptimi – daugės elektromobilių, daugės įkrovos stotelių, daugės reikalavimų jas įrengti. Elektromobilumas – neišvengiamas, todėl į elektromobilio įkrovos stotelę reikia žiūrėti ne kaip į atskirą įrenginį, o kaip į neatsiejamą pastato dalį. Kaip neatsiejama nuo pastato jo vėsinimo sistema, taip neatsiejama turi būti į pastato energetikos sistemą integruota išmanioji įkrovos stotelė“, – pasakoja I. Mikutis.
Svarbu prieigos pasiekiamumas
Tradicinio automobilio degalų baką pildome greitai. Elektromobilio atveju pats baterijos įkrovimas vyksta lėčiau, tačiau ne įkrovimo greitis yra svarbiausia, o prieigos prie įkrovimo turėjimas. „Žmonės tarsi žino atsakymą, kiek automobilis praleidžia laiko stovėdamas ir kiek laiko važiuoja, bet išgirdę skaičius vis tiek gerokai nustemba ir susimąsto, o faktas tas, kad vidutiniškai 22–23 valandas per parą automobilis tiesiog stovi. Dažniausios jos stovėjimo vietos – ten, kur gyvename, ir ten, kur dirbame. Europoje vidutinis nuvažiuojamas atstumas per dieną – 50 km“, – pažymi I. Mikutis.
Idealu, jeigu tuo metu, kai automobilis nevažiuoja (namie, darbe, lankantis mieste), jis yra įkraunamas. Tokios įkrovimo sesijos sudaro kone 90 proc. visų įkrovimo sesijų ir tik apie dešimtadalis įkrovimo sesijų vyksta greitojo įkrovimo (DC) stotelėse, kurios aktualios užmiesčio keliuose, autostradose. „Vairuotojams daug svarbesnis įkrovimo prieigos pasiekiamumas, nei kad prieiga būtų maksimalios galios. Jei prie darbovietės yra keliolika, nors ir nedidelės galios, prieigų, visi automobiliai darbo metu gali krautis, ir net labai mažos galios prieiga juos visus per darbo valandas įkraus tiek, kad galės nuvažiuoti daugiau nei 100 kilometrų. Kitokia situacija būtų, jei toje vietoje stovėtų tik viena, bet labai didelės galios prieiga. Kaip darbuotojai ja turėtų dalytis, kad kiekvienas gautų savo pusvalandį automobiliui įkrauti? Taigi daug geriau, kai prisijungia visi ir nekvaršina vienas kitam galvos. Tokiu atveju ir elektros tinklas nepatiria didelių perkrovų“, – sako I. Mikutis.
Elektromobilumas – neišvengiamas, todėl į elektromobilio įkrovos stotelę reikia žiūrėti ne kaip į atskirą įrenginį, o kaip į neatsiejamą pastato dalį. Kaip neatsiejama nuo pastato jo vėsinimo sistema, taip neatsiejama turi būti į pastato energetikos sistemą integruota išmanioji įkrovos stotelė“, – sako bendrovės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.
Galia ir išmanumas
Dabar labai palankus metas įsirengti nuosavą automobilio įkrovimo prieigą, nes Lietuvos energetikos agentūra įgyvendina projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“, kuriuo siekiama iki 2026 m. Lietuvoje įrengti 53,2 tūkst. elektromobilių privačių įkrovimo prieigų namų ūkiuose, daugiabučių namų kiemuose ir atskirose įmonėse. Tam skirta 45 mln. eurų, paramos intensyvumas siekia iki 80 procentų.
Ne vienam, norinčiam turėti įkrovos stotelę, kyla klausimas, kokios galios turėtų būti namų stotelė? O gal galima tiesiog naudoti elektros lizdą? Į elektromobilio įkrovimą naudojant buitinį kroviklį iš namų lizdo bendrovės „Elinta Charge“ vadovas I. Mikutis siūlo žiūrėti kaip į avarinį arba atsarginį būdą: „Panašiai kaip į atsarginį ratą – ar įmanoma automobiliui važiuoti naudojant jį – taip, ar saugu – iki tam tikro lygio taip, bet iš esmės nelabai, ar patogu – tik iš dalies, kai geresnio pasirinkimo nėra.“
Įkrovos stotelė elektromobilį įkrauna iki 10 kartų greičiau ir saugiai, o „Elinta Charge“ gaminamos stotelės leidžia naudotis išmaniomis funkcijomis. Renkantis įkrovos stotelės galią, reikia žinoti elektromobilio vidinio įkroviklio galią. Jei jūsų automobilis „Nissan Leaf“, ji bus 7,4 kW, jei europietiškoji „Tesla S“ – 22 kW. Šis parametras rodo, kiek galios elektromobilis galės paimti iš stotelės. Pavyzdžiui, turėdami 11 kW galios stotelę, elektromobilį „Audi e-tron“ su 11 kW vidiniu įkrovikliu įkrausime per porą valandų 22 kWh (apie 100 km atstumui). Turint 22 kW stotelę, greičiau įkrauti „Audi e-tron“ nepavyks, nes elektromobilis gali paimti tik 11 kW. Tačiau tokia stotelė per tą patį laiką daugiau kWh (44 kWh, daugiau nei 200 km) įkraus į „Tesla“, automobilį, kurio vidinis kroviklis 22 kW.
Stotelės galia yra svarbus veiksnys, bet jos išmanumas dar svarbesnis. Išmanios elektros galios balansavimo funkcijos leidžia optimaliai paskirstyti energiją tarp pastato ir įkrovos stotelės. Naujai įsigijus elektromobilį dažnai kyla pagunda maksimaliai pasididinti namų ar kito pastato elektros įvado galią, o tai gana brangu ir ne visada įmanoma. Tačiau tai nėra būtina, kai galima pasinaudoti išmaniuoju dinaminiu apkrovos valdymu (DLM). Išmanusis skaitiklis analizuoja, kiek pastatas suvartoja galios, ir jos likutį nukreipia į įkrovos stotelę, todėl dieną, kai naudojame įvairius elektros prietaisus, įkrovimas bus lėtesnis ir net galingai stotelei bus tiekiama mažiau galios. Tačiau naktį įkrovimas gali būti daug greitesnis, nes buitiniai prietaisai elektros naudoja mažiau, tad laisvos galios stotelei liks daugiau.
„Manau, kad greitas ar ypač greitas įkrovimas bus tam tikra prasme prabanga, nors, žinoma, prieinama. Palyginčiau su valgymu namie ir ėjimu į restoraną. Visų pirma, pati greitojo įkrovimo įranga yra brangi, antra, įvado galios didinimas – irgi gan didelė investicija, trečia, galingoms stotelėms reikia gerokai brangesnės infrastruktūros, ir ketvirta, momentinis didelių galių naudojimas yra nepalankus elektros tinklų balansavimui. Todėl miestų ateitis – daug išmanių, galios balansavimą (DLM) turinčių, nedidelės galios įkrovimo stotelių. Greitojo įkrovimo stotelės bus reikalingos tik automagistralėse, plentuose, kuriais važiuojami nemaži atstumai. Lietuva nėra didelė šalis, pas mus atstumai tokie, kad kone visi naujos kartos elektromobiliai gali nuvažiuoti iš vienos šalies galo į kitą“, – sako „Elinta Charge“ vadovas I. Mikutis.
Nuotolinė pagalba, galimybė apmokestinti krovimo paslaugą
Tik išmaniosios stotelės palaiko nuotolinės pagalbos ir diagnostikos funkciją. Administracinė ir valdymo sistema (back-end) leidžia ne tik operatyviai atlikti krovimo įrenginio diagnostiką, bet ir prireikus padeda be elektrikų pagalbos išspręsti įkraunant kilusius klausimus. Dažnai paaiškėja, kad įkrovimas neveikia ne dėl stotelės gedimo, o dėl kitų veiksnių: nestabilaus energijos tiekimo, problemų su įvadu ar kt. Kadangi „Elinta Charge“ yra Lietuvos įmonė, techninė priežiūra mūsų šalyje vykdoma ypač greitai.
Jei jūsų išmanioji stotelė bus vietoje, prie kurios lengvai gali privažiuoti kaimynai, stotelę galite apmokestinti su mobiliąja aplikacija arba banko kortelių skaitytuvu bei šitaip gauti papildomų pajamų. Galite nustatyti skirtingus įkainius, taip pat nustatyti, kad tam tikromis valandomis galėtumėte krautis tik jūs, o kitomis ir kaimynai.
Kai išmanioji įkrovos stotelė dirba kartu su ant stogo esančia saulės elektrine, tuomet naudojant išmanųjį DLM valdymą galima padidinti krovimo galią tuo metu, kai saulė generuoja elektros energiją.
Apie ką reikia pagalvoti nusprendus įsigyti elektromobilio įkrovos stotelę?
Planuoti iš anksto (sutaupysite laiko ir pinigų). Svarbūs etapai:
* atvesti kabelius visoms automobilių statymo vietoms;
* pasitikrinti, ar reikės didinti įvado galią;
* išsirinkti vietą, kurioje montuosite stotelę;
* išsiaiškinti poreikius, t. y. kokio tipo elektromobilis krausis, ar reikia universalaus (įvairiems elektromobiliams tinkamo) sprendimo;
* pasirinkti įkrovimo stoteles ir programinius sprendimus.
