Objektai, į kuriuos Elektrėnų savivaldybė kviečia investuoti – Ledo rūmų plėtra, rekreacinė Elektrėnų marių aplinka, buvęs atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“, Panerių dvaras, Vievio miesto turgaus aikštė. Investicijoms paruošta ir teritorija Elektrėnų mieste tarp Šviesos gatvės ir kelio Vilnius–Kaunas.
„Mūsų savivaldybė visada pasirengusi padėti investuotojams ir teikia jiems kokybiškas paslaugas. Šiuo metu diegiame kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Artimiausiu metu parengsime teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, reikalingus savivaldybės infrastruktūros plėtrai. Suprantame, kad ir investuotojams labai svarbu, jog savivaldybės plėtra būtų vykdoma kompleksiškai, planingai“, – kalbėjo meras K. Vaitukaitis.
Jis pridūrė, kad savivaldybė yra numačiusi skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų steigimąsi bei plėtrą. Elektrėnų savivaldybėje yra įkurtas Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondas, skirtas labai mažoms įmonėms finansiškai remti. Elektrėnų savivaldybės taryba besikuriančiam verslui taiko žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas.
Dvimiestis būtų davęs naudos
Prieš keletą metų plėtotame dvimiesčio projekte Elektrėnams būtų tekęs tikrai svarbus vaidmuo. Savivaldybės meras K. Vaitukaitis nemano, kad dvimiesčio projektuose Elektrėnai buvo numatyti tik kaip vilniečių ir kauniečių poilsio bei pramogų vieta. Miestas būtų tapęs svarbiu transporto mazgu. Čia turėjo įsikurti pramogų ir mokslo technologijų parkai, marių pakrantėse − rekreacinės ir sporto zonos, šalia magistralės Vilnius–Kaunas – daugiafunkcis prekybos ir pramogų centras. Elektrėnų savivaldybės teritorijoje planuota statyti ir tarptautinį oro uostą, kuris, be jokios abejonės, būtų tapęs rimtu konkurentu kitiems regioniniams Europos oro uostams.
„Dauguma dvimiesčio idėjų būtų teikusios naudą ne tik Vilniaus ir Kauno regionams, bet ir visai Lietuvai. Todėl labai gaila, kad dėl įvairių aplinkybių šis projektas toliau neplėtojamas. Laimė, dvimiesčio projektai Elektrėnuose tikrai nenugulė į stalčius. Kai kurie jų, galbūt kiek kuklesni, vykdomi toliau: sutvarkėme Elektrėnų paplūdimio pakrantę, mieste nutiesėme dviračių takus, renovavome Ledo rūmus.
Šalia magistralės įsikurs prekybos centras, po truputį atgimsta vandens sportas ir jo infrastruktūra Elektrėnų mariose“, – pasidžiaugė K. Vaitukaitis.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Elektrėnai namų darbus paruošę
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Elektrėnų savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 39 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas viršijo šalies vidurkį (49 balai) ir sudarė 60 balų. Prie aukšto įvertinimo daugiausia prisidėjo gausus kiekis materialinių investicijų (16 776 litai gyventojui 2011 metais), kurių savivaldybė pritraukia dėl jos teritorijoje veikiančios elektrinės. Prie teigiamo įvertinimo prisidėjo ir tai, kad savivaldybė turi investuotojams paruoštų žemės sklypų ir taiko palyginti mažus žemės mokesčio tarifus. Nepaisant kasmetinio augimo pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Elektrėnai nuo šalies vidurkio vis dar atsilieka du kartus.
Situaciją galėtų pagerinti didesnis informacijos prieinamumas apie vykdomus ir norimus vykdyti projektus investuotojams. Nors lietuvių kalba tinklalapyje ir pateikiami detalieji planai, naujienos apie įgyvendinamus savivaldybės projektus, tačiau anglų kalba skelbiama sena informacija. Taip pat nekomunikuojama apie jau pritrauktas investicijas, kurios galėtų sudominti naujus investuotojus.
Kompanija „Bio-chem Cleantec“, investavusi 20 mln. litų, yra puikus stambių užsienio investicijų pavyzdys, tačiau savivaldybės tinklalapyje apie tai neužsimenama. Būtent sėkmingi investicijų pavyzdžiai rodo, kad savivaldybė yra pasirengusi ir nori priimti investuotojus.
