Taip pat reikia kalbėti apie tai, kad Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose architektūros bakalauro išsilavinimas yra laikomas pakankamomis studijomis.
Daug tyrimų rodo, kad pagal architektų skaičių atsiliekame nuo Vokietijos, Nyderlandų, Skandinavijos šalių. Tačiau šių valstybių architektai veikia globaliose rinkose, o mokyklose čia studijuoja daug užsienio piliečių. Lietuvoje architektūros studijos galimos Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Ši nuo seno architektus rengia Vilniuje ir Kaune, o nuo 2013 metų siūlo studijas ir Klaipėdoje.
Tad iš viso šalyje turime 5 architektūros mokyklas. Kiek jų gali konkuruoti tarptautinėje architektūros mokyklų rinkoje? Man asmeniškai nerimą kelia ne tiek nacionalinės architektūros rinkos mažumas, kiek tai, kad šalies architektai sunkiai plečia savo rinkas užsienyje. Galima guostis tuo, kad architektūros absolventai dažniau nei jų kolegos, baigę kitas studijas, užsienyje dirba pagal profesiją. Jie tai daro gana sėkmingai, ir galima viltis, kad per kelis dešimtmečius Lietuvos architektūros lokalumas išsispręs savaime.
Vis dėlto kyla klausimas, kodėl aplinkos, ūkio ar kultūros ministras tokių sričių kaip architektūra nekuruoja kaip, tarkime, Žemės ūkio ministerija pieno ar mėsos pramonę. Šių sričių pavyzdžiu matome, kad nei įstatymų keitimas, nei kiti iššūkiai netampa kliūtimi norint atverti užsienio rinkas. O architektūra nusipelno Vyriausybės dėmesio ne daugiau nei, tarkime, liaudies saviveikla. Minėtų šalių patirtis rodo, kad kryptinga valstybės politika, susijusi su architektūra, gali ilgainiui atverti rinkas ir kitoms susijusioms projektavimo bei pramonės sritims. Tad tai gali būti naudinga šalies ekonomikai ne mažiau nei pieno eksportas.
Kalbos apie finansavimo reguliavimą studijoms yra kiek pavėluotos. Valstybės finansavimas menų (ir architektūros) studijoms mažinamas jau nuo 2009 metų. Pavyzdžiui, 2015-aisiais menų studijų srityje nutarta finansuoti 381 vietą (2010 metais – 544, 2009 metais – 686). Kiek tiksliai valdžia numatė architektūros studijoms ir kaip skaičiavo šį poreikį, sunku atsakyti, nes nuolat keitėsi finansavimo skirstymo schemos. 2009-aisiais buvo skirta bendrai menams, 2010-aisiais bendras skaičius buvo suskirstytas į dvi grupes. Pastaraisiais metais menų studijų finansavimas sumažintas iki 381 vietos ir suskirstytas į keturias grupes: muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos krypčių grupei – 90; teatro ir kino, šokio krypčių grupei – 50; dailės, fotografijos ir medijų krypčių grupei –102; dizaino ir architektūros krypčių grupei – 139. Tad mokyklų galimybės gauti valstybės finansavimą architektūros studijoms nuolat mažėja. Tačiau studentų – ne, nes daugėja studijuojančiųjų savo lėšomis.
Esu įsitikinęs, kad daug svarbesnis iššūkis šiandien yra architektams atverti pasaulio rinkas. Lietuvos architektūros mokyklos turi tapti konkurencingos tarptautiniu mastu. Vienodai svarbūs veiksniai yra politinė valia ir iniciatyva, profesinės bendruomenės sutelktas ir kryptingas veikimas. Vargu ar planinės ekonomikos principais grįsti valstybei reikiamų specialistų skaičiavimai padeda siekti šio tikslo.
Gintautas BLAŽIŪNAS, Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas
Tai plati diskusija, kurią būtų galima gvildenti įvairiais aspektais.
