Tam tikrais atvejais išdžiūvusi ir subrendusi (po maždaug 30 dienų) dažų plėvelė gali neskleisti į aplinką kenksmingų LOJ, bet dažant jų patenka į dažančiojo organizmą. Sakoma „sveikata – brangiausias turtas“, tačiau realiai aplinkai saugūs ar ekologiški dažai nėra brangesni už panašius kokybiškus produktus“, – tvirtino R. Vičkus.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas architektas Marius Šaliamoras statybų parodoje „Resta“ vykusiame seminare „Energinio efektyvumo sprendimų įtaka architektūrai“ siūlė sugrįžti prie mąstymo, kad projektuojant pastatus svarbiausia ne automobiliai, technologijos, energetika, o žmogus, taip pat – istorinis, gamtinis, socialinis, urbanistinis kontekstas.
„Tausoti resursus reiškia ne jų iš viso nenaudoti, bet naudoti protingai. Organizuojant viešuosius pirkimus dažnai pamirštama, kad kuo ilgiau tarnauja daiktas, tuo jis tvaresnis ir mažiau teršia aplinką. Taip pat yra su statybinėmis ir apdailai skirtomis medžiagomis, statiniais. Jei statybines medžiagas vežamės iš kitų šalių ar gaminame labai sudėtingas, be abejo, teršiame aplinką. Yra bandymų pastatyti tvarų, ekologišką, energiją taupantį būstą, primenantį fabriką. Ar mes norime gyventi tokiuose namuose? Gyvenimo kokybę užtikrina ne tik energetinė kokybė ar ekologiškos medžiagos, bet ir estetika. Pasikeitęs požiūris į žmogų, dėmesys aplinkai, naujos technologijos turi keisti ir pačią architektūrą, – neabejoja architektas. – Namas nėra troba su propeleriu ant stogo – labai svarbi estetiška aplinka. Nėra ekologiškos architektūros, yra tik gera arba bloga architektūra.“
