Nemažai priklauso ir nuo paties objekto paskirties: „Kai žmonės stato gyvenamąjį namą sau, įprastai stengiasi, kad statyba būtų ekologiškesnė, žinoma, jeigu išmano ją. Jeigu statomas visuomeninis objektas, dažnai pasirinkimą lemia kaina – nors procesai atliekami pagal nustatytas normas, dažniausiai šiuo atveju ekologiškumas nėra labai akcentuojamas.“
Anot A. Kilišausko, sveikas turi būti, tai yra – nekelti sveikatos problemų, bet kuris pastatas. Tačiau tiems žmonėms, kuriuos kamuoja alergija, specialistas pataria atsigręžti į statybą iš natūralaus molio.
„Molinius namus matau kaip vieną alternatyvių statybos sistemų. Tačiau bet kokia kita statybinė sistema irgi nėra bloga, jei viskas būna padaroma kokybiškai, paisant sveikos aplinkos kūrimo principų“, – kalbėjo architektas A. Kilišauskas.
Žinių apie ekologiją stinga
Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinio centro direktorė Edita Milutienė pabrėžė, kad Lietuvoje supratimas apie ekologišką statybą vis dar menkas. Pavyzdžiui, JAV populiarią idėją namų statybai panaudoti senas automobilių padangas mūsų šalyje retas išdrįstų pavadinti ekologiška, neabejoja pašnekovė.
„Vieni teigia, kad ekologija – sveika aplinka, kiti – sveikas žmogus. Mūsų žinios apie ekologišką statybą pasenusios 30 metų. Pasaulyje jau sukurti ekologiškų namų standartai, į ekologiją, kitaip nei Lietuvoje, žiūrima visapusiškai“, – teigė E. Milutienė. Beje, įsitikinimas, kad ekologiška statyba yra būtinai brangesnė nei tradicinė, pasak centro vadovės, irgi nepagrįstas – tokios taisyklės nėra.
Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis linkęs manyti, kad šiuo metu terminas „ekologiška statyba“ dažniau vartojamas rinkodaros tikslais, juolab kad ekologija – vis dar madinga tema.
„Kalbant apie statybines medžiagas ir pastatus, svarbiausia, kad jie atitiktų esminius statinių (gaisrinės saugos, higienos) ir kitus keliamus reikalavimus. Šių santykį su statyboje aiškiai neapibrėžta ekologijos sąvoka būtų sudėtinga vienareikšmiškai identifikuoti, juolab kad bendrąja prasme ekologiškumas gali būti suprantamas ne tik kaip konkretų fizinį objektą, bet ir procesą apibūdinanti charakteristika. Artimiausiu metu didesnių pasikeitimų šiuo klausimu AM kompetencijai priklausančio teisinio reguliavimo srityje nenumatyta“, – patikino AM atstovas.
Vieno pirmaujančių dažų gamintojų Baltijos šalyse ir Lenkijoje – bendrovės „Tikkurila“ – mokymų centro vadovas, dažų ekspertas Rokas Vičkus pastebi, kad klientai ekologiškų dažų ieško ne dėl mados – jie ima suprasti ir vertinti ekologiškų dažų privalumus.
„Ekologiškų arba saugių aplinkai dažų samprata neapsiriboja vien tuo, kad pats produktas yra saugus. Tai – ir žaliavų išgavimas, naudojant kuo mažiau resursų, ir saugi, nesmarkiai aplinką teršianti gamyba bei galimybė perdirbti pakuotes. Kuo mažiau pavojingų medžiagų išskiria dažų paviršius, tuo mažiau jų yra patalpoje“, – paaiškino dažų ekspertas.
Europos Sąjungos (ES) direktyvos riboja lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekį dažuose. Ekologiškuose dažuose ir pigmente tas kiekis yra dar mažesnis, negu leidžia ES direktyvos, arba jų iš viso nėra.
„Saugūs dažai aktualūs ne tik žmogui, kuris gyvens tais dažais nudažytoje aplinkoje, bet ir dažytojui.
