Galima pastatyti tvirčiausias sienas, tačiau tokie vairuotojai ir į jas trenksis. Ir jeigu didesnį dėmesį sutelksime į ribotą dalį neadekvačiai besielgiančių vairuotojų, apleisime likusią – didžiąją dalį normalaus elgesio vairuotojų. Pavienius atvejus, panašius į šį, vargu ar galėtume pažaboti. Stengiamės taikyti tokias priemones, kurios būtų naudingos daugeliui žmonių, o ne pavieniams neadekvatiems vairuotojams.
– Ar yra dar inžinerinių resursų ir priemonių eismo saugai gerinti?
– Žinoma, tikrai yra, priemones taikysime atsižvelgdami į turimus finansinius resursus. Tačiau nereikia pamiršti, kad saugumui bene svarbiausią įtaką daro mūsų sąmoningumas ir elgsena. Galima manyti, kad krizė jau artėja į pabaigą ir kartojasi ta pati tendencija, kaip ir po nepriklausomybės atgavimo – žmonių dvasios ir ekonomikos laisvėjimas pasireiškia ir laisve keliuose. Ir tai daro įtaką avaringumui.
Kaimynų latvių ir estų pavyzdys irgi patvirtina šią tiesą, nes pas juos nelaimingų atsitikimų keliuose šiais metais užfiksuota daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Inžinerinėms saugaus eismo gerinimo priemonėms diegti kasmet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriama apie 18 mln. litų. Dar beveik 7 mln. litų suteikiama pėsčiųjų ir dviračių takams tiesti, rekonstruoti. Už šias lėšas per metus rekonstruojama 12–14 avaringiausių valstybinės reikšmės kelių sankryžų, įrengiama per 120 inžinerinių greičio mažinimo priemonių, apie 25 kilometrų ilgio ruožuose padidinamas šalikelių saugumas. Taip pat apie 5 kilometrų ruožuose įrengiamas kelio apšvietimas, nutiesiama ar rekonstruojama 10–12 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų, diegiamos kitos novatoriškos, energiją ir gamtą tausojančios inžinerinės saugaus eismo priemonės.
Inžinerinė saugaus eismo veikla Lietuvoje ypač suintensyvėjo 2006–2007 metais, kai atsižvelgiant į gerąją užsienio šalių patirtį buvo pradėtos diegti inžinerinės greičio mažinimo, šalikelių saugumo didinimo priemonės, kompaktiškos žiedinės sankryžos. Apie 2008 metus buvo pradėti vykdyti tyrimai dėl šių priemonių tinkamumo Lietuvos sąlygoms, poveikio transporto priemonių greičiui, visuomenės adaptacijos šioms priemonėms. Atsižvelgus į atzrių priemonių formos, atstumai tarp jų, netgi spalvinės ypatybės – kad visa tai būtų tinkama mūsų klimato sąlygoms.
– Ar teisės aktai šiandien leidžia pakankamai užtikrinti eismo saugumą?
– Galima teigti, kad dabar galiojantys teisės aktai, susiję su eismo saugumo užtikrinimu, nėra pakankami. Tačiau to nereikėtų vertinti kaip Lietuvos teisinės bazės trūkumo: viską lemia gana dinamiška, greitai kintanti saugaus eismo situacija. Jai keičiantis kyla poreikis koreguoti ir teisinę bazę.
Galima prisiminti, kada 2008 metais pakoregavus teisinę bazę – sugriežtinus baudas už vairavimą neblaiviems, neturint vairuotojo pažymėjimo, neprisisegus saugos diržų – buvo pasiektas žymus saugaus eismo pagerėjimas. Tačiau bėgant laikui žmonės apsipranta su didesnėmis baudomis, tokių priemonių efektyvumas sumenksta. Todėl būtina skubiai ieškoti kitokių būdų saugiam eismui užtikrinti. Gali pasirodyti, kad vienintelė išeitis yra vėl didinti baudas už padarytus eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau taip nėra. Jau seniai aišku, kad ne tik baudos dydis, bet ir jos neišvengiamumas gali daryti teigiamą įtaką – kaip ir nuolatinis saugaus eismo propagavimas bei grėsmių išaiškinimas.
