Du „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Lenkijos variantai (3)

2022 balandžio 15 d.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Lenkija, pasirinktos dvi maršruto alternatyvos. Tačiau kuri jų bus pasirinkta galutinai, paaiškės vėliau. 

Pasak jos, keturios ruožo nuo Jiesios iki pasienio alternatyvos buvo atrinktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, pagal nustatytus kriterijus bei kaštų ir naudos analizę, o kaip geriausios pasirinktos dvi. Išnagrinėjus visuomenės pasiūlymus vėliau planuojama patvirtinti geriausią trasą.

„Tuomet bus planuojami konkretūs, su visuomene aptarti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros sprendiniai“, – teigiama pranešime. Tik po to bus formuojami ir konkretūs žemės sklypai geležinkeliui, apie tai bus informuoti jų savininkai ir naudotojai. 

Viena alternatyvų yra nauja 85 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ trasa, aplenkianti Kalvariją ir Marijampolę, prie Vinčų grįžtanti prie esamo geležinkelio, toliau einanti šalia Kazlų Rūdos, per Jūrę, Mauručius, šalia Garliavos ir link Jiesios geležinkelio stoties.

Antroji alternatyva – 78 kilometrų ilgio trasa, aplenkianti Mockavą, Marijampolę, einanti šalia Garliavos link Jiesios. Naujas dvikelis būtų tiesiamas per naujas teritorijas panaudojant tik nedidelį esamo geležinkelio.

Abiem variantais numatomos jungtys su Šeštokų ir Marijampolės geležinkelio stotimis, nauji Šeštokų ir Kazlų
Rūdos terminalai, naujos Pasienio ir Marijampolės stotys.

Conteh

Ruožo projektą rengė bendrovės „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“. Jos iki šių metų liepos už 1,66 mln. eurų turi parengti koncepciją. Linijos modernizavimo darbus numatyta užbaigti iki 2026 metų.

Europinio standarto geležinkelis tarp Lenkijos ir Kauno veikia jau nuo 2015 metų, juo kursuoja keleiviniai traukiniai iki Balstogės, jis naudojamas ir kroviniams, karinei technikai vežti. Tačiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai priėmus sprendimą dėl naujų geležinkelio parametrų, pagal kuriuos tokie traukiniai turės važiuoti iki 249 km per valandą greičiu, liniją reikia modernizuoti. 

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.

 

Šaltinis: BNS

kranas

Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!

Komentarai
  • VLR

    2022-04-16, 12:04  

    Užsakytas straipsnis, tiksliau jo paskutinė pastraipa. Vėžė, pastatyta už, berods, 360m. eurų 2015-aisiais metais yra visiškai nenaudojama. Straipsnyje rašoma, kad ja kursuoja traukiniai į Balstogę – jie ten nekursuoja.
    Strapisnyje taip pat rašoma, kad ja yra vežiojami kroviniai ir karinė technika. Karinė technika yra perkraunama ant rusiškos vėžės pasienyje ir vežama rusiška vėže, lygiai taip pat, kaip buvo daroma iki lėtosios europinės vėžės nutiesimo. Tai galioja ir absoliučiai daugumai krovinių, išskyrus kelis parodomuosius reisus, skirtus sudėlioti procesus tam laikui, kai bus pabaigta greitoji europinė vėžė ir bus sudarytos geros sąlygos krovinius vežti į Palemoną ne pro Kauno centrą ir tunelį, o tiesiai pro HES’ą. Lėtoji jungtis tokios galimybės nesuteikė dėl ko krovinių vežimo mastai joje yra simboliniai.
    Rašoma, kad buvo apsigalvota dėl standartų ir 250km/h greitis buvo sugalvotas vėliau. Tačiau sprendimas, kad traukiniai važiuos iki 250km/h buvo priimtas nuo pat Rail Baltica projekto pradžios ir gerokai prieš pradedant tiesti lėtąją jungtį.
    Atrodo kaip desperatiškas bandymas pateisinti šitą vėžę, kuri yra aiškus korupcjios ir/arba nekompetencijos pavyzdys, kurį privalo ištirti teisėsauga.

  • alfas

    2022-04-16, 8:24  

    per Nemuna reikia praplatinti ar pastatyti nauja gelezinkelio tilta kad nesusidarytu kamstis

  • Tomas

    2022-04-16, 7:56  

    Jei taip rūpi traukinių greitis, reikėtų Kaune gręžtis tunelį per Aleksotą ir tiesiai link Lenkijos tiesti liniją. O ne vingiuoti palei Jiesios upę