O privatūs verslininkai kviečiami investuoti į 1000 vietų apgyvendinimo korpuso, ekonominės klasės viešbučio, konferencijų centro, maitinimo ir kitų verslo objektų įrengimą. Projektą norima įgyvendinti pagal viešosios ir privačiosios partnerystės principą.
Bendras buvusios „Nemuno“ sanatorijos plotas – 28,5 tūkst. kvadratinių metrų. Pagrindinis pastatas yra 10 aukštų, kompleksui priskiriamas 3,97 hektaro žemės sklypas. Reikalingos investicijos į kompleksą – apie 30 mln. litų.
Ekspertai
Pasigendama užsienio kapitalo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse Druskininkai užėmė 3 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 73 balus (iš 100 galimų). Šis įvertinimas buvo aukštesnis nei praėjusiais metais, o tai rodo geresnę investicinę aplinką palyginti su bendra šalies situacija.
Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gausa buvo viena priežasčių, lėmusių aukštą savivaldybės įvertinimą. Prie to taip pat prisidėjo išaugęs materialinių investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui – 2010 metais jis siekė 6187 litus, o 2011-aisiais – 7524 litus ir beveik du kartus lenkė šalies vidurkį (4104 litai). Veikiančių ūkio subjektų skaičius (26 tūkstančiui gyventojų) irgi buvo didesnis nei savivaldybių vidurkis (21 tūkstančiui gyventojų). Tiesioginių užsienio investicijų situacija nebuvo tokia gera, nors jos ir paaugo palyginti su ankstesniais metais. Vienam Druskininkų gyventojui tenkantis investicijų kiekis (1853 litai) buvo daugiau nei du kartus mažesnis už šalies vidurkį (4448 litai).
Druskininkų savivaldybės mokesčių aplinka buvo labai artima bendrai šalies situacijai. Vidutinis fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis siekė 744 litus ir šiek tiek viršijo savivaldybių vidurkį (598 litai), o nekilnojamojo turto mokestis (0,5 proc.) – atvirkščiai, buvo šiek tiek žemesnis už šalies vidurkį (0,71 proc.). Geras investicijų srities įvertinimas rodo, kad mokesčių aplinka Druskininkų savivaldybėje – gana gera, ir jokie drastiški pokyčiai nėra reikalingi.
Druskininkų telkiamos pastangos pritraukti investuotojų davė apčiuopiamų vaisių: merdintis miestas tapo moderniu visus metus veikiančiu kurortu. Savivaldybė nuosekliai kūrė strategiją ir teikė paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti. Tokiu būdu iškilo vandens parkas, slidinėjimo trasa, modernus kempingas ir daugelis kitų turistų traukos objektų. Nors tai ir davė didelį postūmį, išaugusi savivaldybės skola įgyvendinant brangius investicinius projektus gali turėti ir skaudžių padarinių ateityje, kai teks išlaikyti sukurtą infrastruktūrą. Ateityje miestas turėtų daugiau koncentruotis į privačių investuotojų pritraukimą, ypač užsienio kapitalo. Tam, be abejo, reikia skirti daugiau lėšų ir pastangų Druskininkų, kaip klestinčio kurorto, žinomumui didinti už Lietuvos sienos ribų.
Viso potencialo dar neišnaudojo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Druskininkai, kaip ir anksčiau, lieka populiarus kurortas. Nors dabar miesto valdžia susikoncentravusi į tiesioginius mero rinkimus, po kurių gali būti ir pasikeitimų, investuotojams šis faktas mažai svarbus.
