Būtina atsižvelgti į poveikį jūros krantams

Klaipėdos universiteto (KU) architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ direktorius prof. dr. Petras Grecevičius uostamiesčio savivaldybės idėją statyti vadinamąją Girulių salą vadina drąsia ir sveikintina.

Profesorius prisiminė, kad KU studentai prieš kurį laiką salos tematika buvo parengę diplominius darbus. „Joje galėtų būti įrengtos patalpos ne tik virš, bet ir po vandeniu – kaip natūralus akvariumas, teikiantis galimybę stebėti povandeninį pasaulį. Čia galėtų būti įkurtas prof. Vlado Žulkaus povandeninės archeologijos muziejus. Saloje turėtų būti suformuotas rekreacinių pastatų kompleksas, raiškus ne tik originalia architektūra, bet ir gausiu turiniu. Saloje derėtų pusiau dengta ir nuo negatyvių klimato veiksnių apsaugota plaukymo baseino vonia, soliariumai, amfiteatrinė erdvė renginiams, gelbėjimo tarnybos. Bendra orientacinė 3–4 žvaigždučių viešbučių talpa – 2400–2700 vietų – užtikrintų ekonominį salos rentabilumą“, – vardijo P. Grecevičius.

KU Architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ vadovas pripažino, kad tokios salos daro vienokį ar kitokį poveikį jūriniams krantams. „Be abejo, reikalingas imitacinis modeliavimas ir kiti metodai, kurie užtikrintų pozityvų akumuliuojamą ar stabilizuojamą tokio įrenginio poveikį krantams“, – teigė pašnekovas.

Realiau nei tiltas į neriją

Profesoriaus P. Grecevičiaus nuomone, sala galėtų būti suformuota ne kaip žemių kalva, iškylanti virš vandens, o kaip erdvinė gelžbetonio platforma, veikianti ir kaip bangų energetikos įrenginys. „Saulės baterijos ir mažosios vėjo jėgainės užtikrintų salos objektų aprūpinimą elektra bei šiluma. Sala formuotina kaip architektūrinė kalva žaliame Girulių miško fone. Nuo jūros pusės tai būtų puikus akcentas“, – neabejoja pašnekovas.

Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta sala, P. Grecevičiaus nuomone, yra per maža. „Dydis turi būti pagrįstas ne tik ekonominiais, architektūriniais, bet ir hidrologiniais bei techniniais skaičiavimais. Rytinėje salos pusėje turėtų būti suformuotas jūrinių jachtų uostas, mažųjų laivų uostelis, elingai. Kitas svarbus rodiklis – salos poveikio krantams lygio prognozė. Orientacinis salos ilgis galėtų būti 600–700 metrų, o plotis – 420–480 metrų. Išilgai kranto sala iš šiaurės ir pietų pratęsiama specialiais hidrotechniniais įtvarais, veikiančiais kaip jūrinių krantų stabilizacijos veiksnys“, – aiškino KU mokslininkas.

P. Grecevičius neabejoja, kad įgyvendinti tokio pobūdžio projektą nėra labai sudėtingas iššūkis – jį pastatyti įmanoma ir Lietuvos statybinių kompanijų pajėgomis, o galimybių studija, profesoriaus teigimu, galėtų būti parengta artimiausiais metais.

„Salos įgyvendinimas – gerokai realesnis ir strategiškai svarbesnis nei tiltas į Kuršių neriją. Tik reikia suprasti, kad sala turės būti sujungta su krantu tiltu. Dalis funkcijų paskirstoma krante: automobilių statymas, mažųjų laivų saugojimas žiemos metu ir panašiai. Žinia, tokio projekto įgyvendinimas priklauso nuo investicijų ir veiklos operatyvumo. Sala galėtų būti pastatyta per dvejus trejus metus“, – kalbėjo KU architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ direktorius P. Grecevičius.