Nemenką pagreitį įgavus diskusijoms dėl tilto į Kuršių neriją, ne tokia neįgyvendinama turėtų atrodyti ir dirbtinės salos Baltijos jūroje idėja. Prieš septynerius metus patvirtintame bendrajame Klaipėdos miesto plane numatytas darinys – anaiptol ne Jules’io Verne’o fantazija ar Naujųjų Vasiukų vardo vertas projektas. Rekreacinėms reikmėms skirta dirbtinė sala, kuri atvertų dar vieną prieigą iki vandens, specialistų įvardijama ir kaip potencialus aplinkosaugos objektas.
Klaipėdos Guggenheimas?
Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiojo architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio prisiminimu, šios dirbtinės salos idėja užsimezgė kaip pokštas. „Po truputį ši idėja evoliucionavo ir tapo nebe tokia ekstravagantiška. Tai, kad tokia sala kaip galimybė įtraukta ir į Klaipėdos bendrąjį planą, jau gana rimta. Vadinasi, šią galimybę miestas analizavo, ir nors teritorijų planavimo požiūriu tai tik pirma užuomina, galima sakyti, kad nebėra idee fixe“, – kalbėjo pašnekovas.
Juo labiau kad iš esmės tai nėra neregėtas negirdėtas dalykas: daugelis valstybių, ypač tų, kurioms trūksta sausumos teritorijos, tokius projektus sėkmingai įgyvendina.
„Žinoma, mums trūksta ne žemės, o pajūrio. Mūsų pakrantėje daug ko negalima daryti: statyti kazino, pastatų ant vandens ar prie vandens, bet kokia aktyvesnė rekreacija paplūdimiuose irgi sudėtinga. Gal tai ir gerai, nes turime natūralų pajūrį, kopas, tam tikrą išskirtinumą. Tad dirbtinėje saloje atsivertų papildomų rekreacinių galimybių – galėtų atsirasti viešbučių, jachtų uostelių ir pan.“, – dėstė „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas- urbanistas M. Pakalnis.
Specialisto teigimu, tokiam objektui formuoti galėtų pasitarnauti gruntas, išgaunamas gilinant Klaipėdos uostą. „Šiandien į šį projektą žiūriu kaip į tam tikrą iššūkį, kurį sunku įgyvendinti dabar turimomis priemonėmis. Galbūt kol kas tai yra Klaipėdos Guggenheimas, tačiau niekas nežino, kaip bus ateityje. Jei Klaipėdos uostas bus smarkiai gilinamas, tos sąnaudos taps nebe tokios didelės, nes gruntą vis tiek reikės kažkur išpilti“, – kalbėjo M. Pakalnis. Pašnekovo teigimu, dirbtinė sala galėtų tarnauti ir kaip tam tikra krantotvarkos, krantų eroziją stabdanti priemonė.
Vieta pramogų infrastruktūrai
Uostamiesčio mero patarėjas, urbanistas Simonas Gentvilas antrino, kad tokio pobūdžio objektai nėra egzotika užsienyje, jie naudoti ir Lietuvoje. „Yra tam tikrų technologijų, dar ne tokias teritorijas atkariavome iš vandens. Prisiminkime Rusnę, ta pati Kiaulės Nugaros sala yra dirbtinis darinys. O šiuo atveju miesto bendruoju planu tarp Antrosios Melnragės ir Girulių pliažo numatyta pramogų sala – nedidelis objektas“, – teigė S. Gentvilas.
Pašnekovas priminė, kad ne taip seniai ir Kuršių mariose planuota suformuoti naują salą. „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui įrengti buvo stipriai kasama į gylį, tad teko ieškoti, kur išpilti gruntą. Iš pradžių kalbėta, kad už Kiaulės Nugaros būtų galima suformuoti naują salą. Tačiau galiausiai apsispręsta išpilti gruntą atviroje jūroje paplūdimiams maitinti“, – pasakojo urbanistas. Specialisto teigimu, tokio pobūdžio salų, kokia numatyta Klaipėdos bendrajame plane, apstu Vokietijos, Švedijos pakrantėse. Jos vilioja viešosiomis pirtimis, restoranais, jachtų uosteliais, kitais pramoginiais traukos taškais. Kažkas panašaus, anot urbanisto, turėtų atsirasti ir Lietuvos pakrantėje.
„Kertinis dalykas – Klaipėdoje trūksta erdvių, kur žmonės galėtų kokybiškai leisti laisvalaikį. Negalime pasigirti infrastruktūra, kuri leistų mums labiau priartėti prie vandens, pailginti sezoną, pasiūlyti paplūdimiuose gana išplėtotų funkcijų, – kalbėjo Klaipėdos mero patarėjas S. Gentvilas. – Be to, mūsų pajūris gana nuobodus buriuotojams. Jie sako, kad čia nėra ką pamatyti – nėra tokių akcentų, kaip, pavyzdžiui, archipelagai Švedijoje, įlankos Graikijoje, kur įdomu naviguoti. Sala pajūryje galėtų tai šiek tiek kompensuoti.“
Pašnekovas pripažino, kad kol kas esminių žingsnių dėl šio projekto nepadaryta. Svarstoma, kad jam įgyvendinti būtų galima pritraukti ir privataus verslo, ir europinės paramos lėšų.
