Demokratijos griūtis Panevėžyje: mūšis dėl „Garso“ atskleidžia liūdną realybę (38)

Jokūbas Baltrukonis 2021 kovo 2 d.
stasys eidrigevicius semcTik SA
S.Eidrigevičius ir R.M.Račkauskas (BNS nuotr., „IMPLMNT architects“ vizual., SA.lt fotomontažas)

Iš tikrųjų, tai nei aš kada lankiausi „Garso“ kino teatre, nei esu kaip nors susijęs su šį kino teatrą išsaugoti besistengiančiais žmonėmis. Ir pačiame Panevėžyje lankiausi vos kiek daugiau nei dešimt kartų, tačiau susipažinus su šia istorija, buvo sunku patikėti, kas vyksta penktame pagal dydį Lietuvos mieste.

Daugiausiai aistrų ir susipriešinimo šiuo metu kelianti urbanistinė dilema Lietuvoje pasiekė savo apogėjų. Sausio viduryje Panevėžio savivaldybei pareiškus, jog netrukus prasidės „Garso“ griovimo darbai, o kino teatro veikla bus iškelta į profesinę mokyklą, naujasis Kultūros ministras Simonas Kairys pamėgino suvaldyti chaosą ir inicijavo viešą diskusiją, į kurią pakvietė abi konfliktuojančias puses, būrį architektų, kino ekspertų, politikų.

Diskusijoje virė aistros, tačiau į eilę svarių „Garso“ išsaugojimo argumentų ir siūlymų parinkti naujam meno centrui kitą vietą, Panevėžio savivaldybės atstovai – meras Rytis Mykolas Račkauskas ir administracijos direktorius, „klapčiuku“ internautų šaržuojamas Tomas Jukna atsakinėjo lakoniškai, teigdami, jog net nebesvarstoma apie „Garso“ išsaugojimą, esą susirinkta padiskutuoti apie būsimą Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC). Geri ministerijos norai subliuško: pastato išsaugojimo šalininkai pasijuto „palikti ant ledo“, o demokratiška diskusija virto jos imitacija.

Visgi, buvo nutarta, kad bent iki kovo 15 d. griovimo darbai nevyks – tol, kol menininkas S. Eidrigevičius nepasirašys raštiško sutikimo naujam menų centrui suteikti jo vardą. Matydamas, kokio lygio aistros verda visuomenėje, vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų ne kartą skundėsi dėl netinkamo savivaldybės projekto vykdymo, kritikavo SEMC statinio projektą. Pernai jis atsisakė meno centrui suteikti savo darbų kolekcijas ir vardą, bet Kultūros ministerijos pastangomis buvo atnaujinta galimybė menininką grąžinti į procesą. Vasario 1 d. jis laišku kreipėsi į ministrą S. Kairį, rašydamas: „Pareiškiu, kad nenoriu turėti nieko bendro su šio projekto rangos darbų eiga, „Garso“ griovimu, politiniais užkulisiais ir pan.“.

kino teatras garsas
Iliustracija iš „Facebook“.

Daryti poveikį – tikriausiai tai geriausiai moka daryti šio miesto meras, kitoje istorijoje laukiantis teisiamųjų suolo dėl kaltinimų prekyba poveikiu bei piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Dabar, panašu, kad visi įsitraukę į šią istoriją vėl sulaikė kvėpavimą ir laukia menininko ėjimo – ryšis susikompromituoti savo vardą kultūros bendruomenės akyse ar visgi pasitrauks iš šio absurdo teatro.

Po diskusijos, kurioje netrūko nepatogių klausimų merui bei administracijos direktoriui, savivaldybė savo veiksmais atskleidė būsimus ketinimus – eis va bank. Pastato viduje aktyvūs ardymo darbai buvo prasidėję dar sausio viduryje – jau tuomet buvo signalų, jog savivaldybės siekis – kuo greičiau nugriauti kino teatrą ir taip užbaigti visas diskusijas. Bėgant paskutinėms vasario dienoms, prasidėjo ir fasado ardymo darbai.

Galima ginčytis dėl sovietinio brutalizmo stiliaus, galima be išlygų nemėgti sovietmečio pastatų, žerti argumentus, reikia griauti „Garsą“, ar ne, tačiau ir kvailam aišku, jog Panevėžio kultūrai į naudą būtų tiek SEMC, tiek „Garso“ egzistavimas vienu metu. Toks projektas, kaip SEMC, net nepaisant įtarimų autoriams jį nuplagijavus nuo užsienio architektų, Panevėžiui būtų didelė kultūrinė paspirtis ir miestui suteiktų daug gyvybės, tik ne tokiomis sąlygomis, kokias diktuoja savivaldybė. Būtent tai nuo pradžių aiškiai deklaravo „Garso“ šalininkai – „mes ne prieš SEMC, mes už „Garsą“, bergždžiai siūlydami naujam projektui apleistas miesto teritorijas.

pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

Jeigu „Garsas“ bus nugriautas ir jo vietoje iškils SEMC, vietoje dviejų skirtingų kultūrinių pastatų bus tik vienas, tačiau dar didesnis pralaimėjimas bus nuvilti ir supriešinti panevėžiečiai.‎‎ Jiems siūloma vietoje 700 vietų kino teatro turėti 80 vietų salytę ir sakoma, jog kultūros bus daugiau. Atrodo, jog tai paprasčiausi matematiniai veiksmai, tačiau jie niekaip neįkandami Panevėžio savivaldybės klerkams, kurios vadovai aukščiau visko iškėlė savo liguistą ego.

Tiesa, buvo, kam patiko Panevėžio savivaldybės „buldozeris“ ir polėkis griauti dešimtmečius kultūrą Panevėžiui nešusį pastatą. Tai – nežinia kokiais būdais ar paskatomis užhipnotizuoti, demokratijos procesų, Lietuvoje galiojančios Orhuso bei pasirašytos Faro konvencijų neišmanantys arba tiesiog į kontekstą neįsigilinę individai.

VIDEO: Virš 30 Europos kino teatrų išreiškė palaikymą kino teatrui „Garsas“



Ši savivaldybė jau pademonstravo žemiausią lygį, kai jos vadovai susireikšmino ir kovą su „Garso“ išsaugotojais priėmė asmeniškai. Į asmeniškumus – tai turbūt blogiausia, kur gali žengti viešojo sektoriaus atstovai. Tuomet prarandamas santykis su realybe, susikoncentruojama į konfliktą, bet ne į konstruktyvų darbą žmonių labui ir kas svarbiausia – prarandamas santykis su visuomene, kuri delegavo savo išrinktuosius. Šioje vietoje stipriai išsikreipia demokratija ir netrukus ji numiršta. Beje, šį reiškinį „visu gražumu“ galėjome stebėti praėjusioje Seimo kadencijoje.

Argumentų dėstymo šioje istorijoje per akis – jų abi pusės pažėrė tiek, kad jau galima leisti storą knygą. Tik klausant savivaldybės atstovų pasisakymų, visuomet neapsieinama be arogancijos ir išvedžiojimų. Savivaldybė įvairiais būdais menkino „Garso“ reikšmę miestui. Buvo bandoma įteigti, jog „Garsas“ tėra saujelės senyvo amžiaus, nostalgijos apimtų žmonių interesas, tačiau be peticijos su daugiau nei 4 tūkst. parašų, siekį išsaugoti šį kino teatrą išreiškė didelė dalis Lietuvos kino kultūros atstovų, už išsaugojimą pasisakė ir tarptautinės kino teatrų asociacijos „Europa Cinemas“ vadovas bei trisdešimt Europos kino teatrų iš įvairių šalių. Žmonių valia yra ignoruojama ir tai vyksta XXI a., ne kur nors Jekaterinburge ar Minske, o Europos Sąjungos valstybėje.

Yra skaičiuojama, jog vien 2019 m. nekomercinio kino iš Panevėžio ir viso regiono čia atvyko pažiūrėti apie 70 tūkst. žmonių. Bent šiek tiek prisilietę prie kultūrinių procesų kūrimo suvokia, jog viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo Panevėžio savivaldybei, kuri mano, jog kultūrą galima sukurti „iš oro“. Ji teigia, kad Panevėžyje bus daugiau kultūros, bet iš tikrųjų, tai jos bus mažiau ir dar kyla klausimas, kaip „Garso“ vietoje pastatyto SEMC perspektyvas įtakotų antikultūrinė jo prigimtis.

Kovai dėl kino teatro išsaugojimo mobilizavosi ir pats Panevėžys, tačiau miesto gyventojai, išskyrus pagrindinius aktyvistus, imliau reiškėsi, kaip įprasta šiuolaikiniam lietuviškam pilietiškumui – internete. Lietuviai kol kas dar tik nedrąsiais žingsniais mokosi reikšti pilietinę poziciją ir Panevėžio meras su savo ištikimaisiais bendražygiais puikiai naudojasi sunkiai bręstančios demokratijos spragomis bei karantino ribojimais dėl žmonių kiekio susibūrimuose.

bns piketas issaugokime kino teatra garsas 5f57482d82446
BNS nuotr.

Kaip atsaką kino teatro šalininkų peticijai, Panevėžio savivaldybė buvo sukūrusi savo peticiją, kurios siekis – nugriauti „Garsą“. Dar neteko girdėti, kad kuri nors savivaldybė inicijuotų peticiją savo projektui paremti. Kilo įspūdis, jog tam reikalui buvo sukurtas „trolių fabrikas“, kuris internete kaip įmanydamas siekė atsverti triuškinantį svarstyklių rezultatą.

Atėjus lemiamam šio ginčo etapui, Panevėžio savivaldybė per mokamas naujienų agentūras pradėjo skelbti pranešimus, kuriuose giriamas jos pačios projektas. Tam reikalui buvo nusamdyta viešųjų ryšių įmonė „PR Service“ – kad platintų spaudos pranešimus, koks nuostabus bus SEMC. Įdomu tuomet, tai kam tada savivaldybei komunikacijos skyrius?

„Garsas“ ir jo išsaugojimo siekiantys buvo palikti likimo valiai prieš laukinių metodais veikiančią savivaldybę. Aukščiausios šiuos procesus kontroliuojančios valstybės institucijos parodė, jog yra neveiksnios. Kaip ir daugelyje viešojo sektoriaus sričių, taip ir šiuo atveju, politinės valios trūkūmas atveria kelius „buldozeriams“ griauti demokratiją ir kultūrą. Netrukus paaiškės, ar naujasis Kultūros ministerijos kabinetas atras valios ir pajėgumų suvaldyti tai, kas vyksta Panevėžyje.

Nors Valstybinė paveldo komisija yra išreiškusi palaikymą „Garso“ įtraukimui į saugomų objektų sąrašą, dėl kompetencijų stokos nuolat paveldo sergėtojų kritikuojamas Kultūros paveldo departamentas šioje istorijoje demonstruoja savo neveiksnumą. Akivaizdu, jog šiuo metu Lietuvoje nėra suformuotos tiksliai veikiančios kultūrinio paveldo politikos. To įrodymas – vienas po kito griaunami istoriniai, kultūrinę reikšmę turintys pastatai, o po to tik stebimasi ir skėsčiojama rankomis.

VIDEO: Panevėžyje griaunamas kino teatras „Garsas“



VIDEO: Lietuvos kino bendruomenės kreipimąsis

 

Komentarai
  • Panevėžietė - Laurai

    2021-03-02, 16:05  

    Rašote, kad į „kiaurą“ ( o toks jis buvo, nes jau seniai normalaus remonto nematęs) „Garsą“ kas mėnesį 5 tūkst. žiūrovų ateidavo. Tai – iš tiesų didelis skaičius, žinant, kad didžioji dalis „Garse“ rodomų filmų – nekomerciniai. O kur dar kino festivaliai, susitikimai su filmų kūrybinėmis grupėmis, aktoriais? Laura, ar nors kartą buvote kasmet vykusiame renginyje „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ – kai abi salės sausakimšos žiūrovų, tarp jų – ir gražaus, išsilavinusio jaunimo? „Garsas“ uždirbdavo daugiausia tarp Panevėžio kultūros įstaigų. Ir vietoje kino teatro „Garso“, tarptautinių kino organizacijų nario, kurio didžiojoje salėje buvo įrengtas tarptautinius standartus atitinkantis ekranas, naujajame didžiuliame SEMC monstre kino rodymui numatyta vos 80 vietų salytė…. Ponia Laura, kadangi taip puikiai išmanote apie SEMC projektą, gal pasakytumėt, kaip į jį planuojama KASDIEN prikviesti po daugiau nei 400 lankytojų – tokius optimistiškus skaičius skelbia šio projekto prastūminėtojai? Ir gal paaiškintumėt, kodėl miesto valdžia taip nekenčia gero kino – jo rodymas dabar iš miesto centro perkeliamas į miesto pakraštyje esančią profesinės mokyklos salę. Gal kad ir ištikimiausi kinomanai ten neužklystų… O straipsnio autoriui pagarba už objektyvų vertinimą iš šalies.

  • Kas gali paneigti

    2021-03-02, 15:40  

    Atkatas paimtas, grąžinti gaila, nieko nepakeisi.

  • Ugnius

    2021-03-02, 15:38  

    Senai taip smagiai nesijuokiau. Vaje koks unikalūs statynis būtina išsaugoti tai pirmyn eikite ir nusipirkite kaip normalioje civilizuotoje valstybėje kur viskas paremta rinkos ekonomika o ne emocijomis. Tokie žmonės nemoka skaičiuoti ir visiškai nesvarbu kas ten galėtų būti žymiai svarbiau koks SENAS PASTATAS! Griauti be pasigailėjimo ir dar premiją savivaldybėj už ryžtingumą

  • Vilnius

    2021-03-02, 15:12  

    Straipsnio autoriui. „Garse“ buvęs nesate, apie projektą girdėjęs nuotrupas iš šalies, tačiau turite tvirtą nuomonę, kaip viskas yra ir bus ateityje („…Ji teigia, kad Panevėžyje bus daugiau kultūros, bet iš tikrųjų, tai jos bus mažiau“)? Tonas, dėstymas ir užtikrintumas skamba mažų mažiausiai neprofesionaliai.

  • Laura

    2021-03-02, 15:00  

    SEMC projektas yra susietas su „Garso“ vieta, o finansavimas jam gautas ir patvirtintas su sąlyga, kad SEMC bus statomas būtent ten. Šiame projekto, vykstančio nuo 2015 m., etape jau vėlu rinkti kitą vietą statyboms. Jei SEMC neatsiras numatytoje vietoje, neatsiras iš viso.

    O štai „Garso“ renovacija nėra svarstytina, nes kino teatro pastatas yra „kiauras“, reikalautų daugybės investicijų į su abejotinu atsiperkamumu. 2019-aisiais metais (kai kino teatro veikla buvo vykdoma pastoviai, be karantino sukeltų trukdžių) „Garso“ kino teatre, kurio didžiojoje salėje yra 672 vietos, per mėnesį vidutiniškai buvo parduoda iki 5000 bilietų. Štai, pavyzdžiui, Juozo Miltinio teatras buvo renovuotinas, tad jis ir buvo sutvarkytas. „Garsas“, tuo tarpu, nėra anei joks saugomas paveldas ir dėl tokio jo statuso sutaria visi ekspertai.

    Atsiradus SEMC, kinas niekur nedings, centre bus kino salė, geriau atliepianti miesto poreikius, kurioje ir toliau bus puoselėjamas nekomercinis kinas. Kino salės atvėrimas miestiečiams bus vienas pirmųjų SEMC veiklos uždavinių.

    Panašu, kad „Garsui“ video įrašuose paramą išreiškiantys žmonės galėjo būti neinformuoti apie planus nekomercinį kiną apgyvendinti būsimajame SEMC.

  • Tomas Danilevicius

    2021-03-02, 14:42  

    Tai kad peticijoj „pries griovima“ buvo vien fake parasai 😀 ir jau aisku kam is saugotoju grupes finansiskai reikia kad Garso nenugriautu 😀

  • Raimundas Pilkauskas

    2021-03-02, 14:28  

    Puikus straipsnis