Tai visiškas kuriozas, – įvertino Neringos meras. – Daugiau niekur kitur Lietuvoje nėra prikurta ir tiek įstatymų kaip Neringai. Sutinku, kad ją reikia saugoti, tačiau žmonės ją visada tausojo, jiems nereikėjo jokių nurodymų iš Vilniaus.
Į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Neringa buvo įtraukta todėl, kad žmonės mylėjo šį kraštą ir puoselėjo. O kai bandoma sakyti, kad čia nacionalinis parkas, kad čia nieko negalima daryti, dar kartą primenu, kad dauguma namų, kuriuos dabar norima nugriauti, šiame nacionaliniame parke stovėjo dar prieš jam tampant nacionaliniu.“
Nedviprasmišką nuomonę apie situaciją Neringoje pareiškė ir Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Jeigu statytojai gavo visus leidimus – vadinasi, statyba legali. Tačiau valstybė pati save padavė į teismą, pati bylinėjosi, ir dabar mokesčių mokėtojai turės sumokėti daugiau kaip 1 mln. eurų. O kodėl atsako valstybė? Todėl, kad jos vardu visi davė leidimus, po to atsibudo, kad viename plane buvo padėtas kryžiukas, kurį turėjo matyti visi pasirašinėjusieji ant tų leidimų, – scenarijų vaizdžiai dėliojo parlamentaras. – Jeigu pastatai, jau numatyti nugriauti, bus nuversti, turbūt reikės dar 15–18 mln. eurų kompensacijų. Objektus būtina įteisinti, nes laukia toks pat scenarijus – leidimai išduoti, o žmonės niekuo dėti.“
A. Salamakinas priminė, kad Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybei pateikė pavedimą sudaryti darbo grupę, kuri spręstų šią problemą.
„Praėjusių metų gruodį darbo grupė priėmė sprendimą, kad reikia koreguoti konkretų tvarkomąjį ar specialųjį planą, ir dabar viskas – Aplinkos ministerijos rankose. Ji turi parengti projektą, atiduoti jį Vyriausybei, Vyriausybė – pataisyti, ir šioje istorijoje dedame tašką“, – optimistinę pabaigą prognozavo pašnekovas.
Tačiau, anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A. Salamakino, šiandienė Neringos situacija – išskirtinė. Išteisinus griautinus pastatus, tai neturėtų tapti pretekstu piktnaudžiauti kitais nelegalių statybų atvejais.
Ne interpretuoja, bet vykdo
VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė pripažino, kad visuomenė nevienareikšmiškai vertina teismų sprendimų griauti statinius vykdymą: viena dalis gyventojų piktinasi inspekcijos organizuojamu priverstiniu neteisėtų statinių griovimu, kita dalis – priešingai: kaltina valstybės instituciją neryžtingumu ar net sąmoningu delsimu vykdyti teismų sprendimus.
„Šio proceso eigai trukdo objektyvios priežastys. Nuo savavališkos statybos nustatymo ar statinio statybos leidimo dokumento pripažinimo negaliojančiu fakto iki tokios kraštutinės padarinių šalinimo priemonės įvykdymo vadovaujantis galiojančia teisine sistema – ilgas ir sudėtingas kelias. Ypač ilgai tęsiasi teismų procesai – žmonės naudojasi teise skųsti sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Didelę įtaką turi ir antstolių, vykdančių savo funkcijas, aktyvumas“, – aiškino pašnekovė.
Ar, tarnybos vadovės nuomone, pagarsėjusioje Juodkrantės žuvų restorano istorijoje buvo įmanoma kitokia baigtis?
„Nagrinėjant bylą inspekcija išnaudojo visas įstatymų numatytas procesines galimybes, siekdama valstybei palankesnio teismo sprendimo. Teismai yra nepriklausomi nagrinėdami bylas, jų sprendimai yra privalomi – inspekcija gerbia ir vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokį, koks yra priimtas“, – komentavo L.
