Kauno miesto savivaldybė pirmoji ryžosi ne renovuoti, o griauti avarinės būklės daugiabutį. Griovimas kai kuriais atvejais išties atrodo racionalesnė išeitis, negu bandyti prikelti tai, kas nebeprikeliama. Vis Aplinkos ministerija (AM) siūlo ne tokį radikalų būdą – kartu su daugiabučių šiltinimu planuoti ir šių dienų poreikių neatitinkančios aplinkos tvarkymą.
Po ilgų abejonių pripažinus kompleksiško senųjų rajonų tvarkymo būtinybę pagaliau susirūpinta ir tam reikalingų lėšų paieška – Europos Sąjungos (ES) parama siūloma tik pastatų energinį efektyvumą didinantiems projektams. Dauguma gyventojų mokėti už papildomus renovacijos darbus nenori ar tiesiog neišgali.
Prioritetas – kvartalams atnaujinti
Šiuo metu įgyvendinamos daugiabučių namų atnaujinimo programos tikslas – pastatų energinio efektyvumo didinimas, o tai įprastai daroma šiltinant pastatus ir atnaujinant fasadus. Miestų plėtros specialistai nuogąstauja, kad šis pastatų modernizavimo modelis žadėtos naudos neatneš – išoriškai atnaujinti daugiabučiai, nerekonstravus jų vidaus, nesutvarkius aplinkos, netaps patrauklesni, ypač jaunoms šeimoms.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė neneigia, kad esamas daugiabučių renovacijos modelis visų pirma sprendžia energijos taupymo, o ne socialines ir gyvenimo kokybės gerinimo problemas. AM pasiryžusi ieškoti finansinių galimybių kvartalinei renovacijai skatinti. „Kalbant apie daugiabučių modernizavimą, reikia galvoti ne tik apie mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir aplinkos tvarkymą, vaikų žaidimų ar automobilių stovėjimo aikštelių bei žaliųjų zonų įrengimą. Tai platesnis požiūris į esamas gyvenamųjų rajonų problemas“, – pabrėžė D. Matonienė.
Nuogąstavimų, kad įsibėgėjus masinei daugiabučių renovacijai jų fasadai sužibs visomis įmanomomis spalvomis, pastaruoju metu išsakė ir specialistai, ir gyventojai, kurių kiemuose kyla pastoliai. D. Matonienė priminė, kad daugiabučių renovacijos projektai visų pirma derinami su savivaldybių architektais, todėl jokių improvizacijų būti negali.
Iniciatyvos ėmėsi savivaldybės
Jonava – pirmoji savivaldybė, kurioje sėkmingai įgyvendintas kvartalinės renovacijos projektas. Jos pėdomis seka Šiauliai. Čia baigtas projektas „Urban Energy“, kurio metu parengtas detalusis vieno kvartalo (Gegužių, Lieporių, Dariaus ir Girėno gatvių) modernizavimo panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius planas. Utena irgi pasiruošusi pradėti darbus: jau parengtas devynių daugiabučių namų modernizavimo projektas. Kaunas parengęs 120 mln. litų vertės kvartalinės renovacijos projektą.
Ko trūksta, kad perspektyviu laikomas kvartalinės renovacijos procesas įsibėgėtų? Visų pirma, anot D. Matonienės – gerųjų pavyzdžių ir finansinio mechanizmo. Itin svarbi ir pačių gyventojų iniciatyva.
Apsisprendė nedelsti
Jonavos rajono savivaldybė metų pradžioje AM apdovanota už kvartalų renovacijos skatinimą. Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius turi įrodymą, kad savivaldybės noras neapsiriboti energijos taupymu ir renovuojant kvartalais išlaikyti vientisą architektūrinį bei estetinį gyvenamųjų rajonų vaizdą patiko gyventojams: Jonavoje šiuo metu daugiabučių modernizacijos procese pasiryžę dalyvauti 60 namų gyventojai – daugiau negu tikėtasi. „Kvartalinė renovacija – ne tik unifikuotas požiūris į kvartalą ir jo spalvų gamą. Svarbi ir mažoji architektūra, prisidedanti prie kvartalo patrauklumo“, – sakė M. Sinkevičius.
Jonavoje atnaujinti ne tik kvartalo daugiabučiai, bet ir apšvietimo stulpai, pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelės. Pasak Jonavos rajono mero, įgyvendinant kvartalinės renovacijos projektą teko pasukti galvą, kaip išraizgyti pėsčiųjų takų tinklą, kur įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kuri atitiktų kelių daugiabučių namų gyventojų poreikius.
Kadangi Jonava yra viena iš 14 probleminių Lietuvos teritorijų, šioje savivaldybėje kvartalinės renovacijos projektas įgyvendintas ES ir valstybės lėšomis, finansavus 85 proc. šio projektų vertės.
Daugiabučio namo aplinkai sutvarkyti, anot M. Sinkevičiaus, reikėtų skirti maždaug 10 proc. namo vertės: „Gali atnaujinti tik daugiabutį, tačiau kiemas liks toks pat, menantis sovietmetį. Būtų panašu, jei nusipirktum prabangų mersedesą ir, užuot važinėjęs, jį laikytum garaže“, – komentavo pašnekovas.
Jonavos rajono meras pastebėjo tendenciją, kad įprastai atnaujinus daugiabutį gyventojai netrukus imasi ir aplinkos tvarkymo darbų. Ar nebūtų racionaliau iš anksto pasirūpinti ne tik namų šiltinimu, bet ir gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimu, infrastruktūros objektų tvarkymu, visus darbus atlikti vienu metu?
