„Daugeliu atvejų patyrėme tai, kad juridinė bazė nepritaikyta tokiems projektams, teko eiti kryžiaus kelius per valdiškas institucijas vis ką nors įrodinėjant, nes daug ką darėme pirmieji, – aiškino V.Vieversys. – Tarkime, pirmieji Utenoje įsirengėme visiškai valdomą šildymo sistemą – su davikliais. Pirmieji Lietuvoje ir projektavimo, ir rangos darbus, kuriuos vykdė bendrovė „Dauniškis ir Ko“, pirkome vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu. Pagaliau – atskirai samdėme techninį prižiūrėtoją.“
V. Vieversys siūlo atkreipti dėmesį ir į socialinės rūpybos sistemos paradoksus – pradėjęs domėtis, kodėl viena senyvo amžiaus kaimynė išnaudoja dukart daugiau energijos nei kiti, išgirdo iš jos, kad ši gyvena atidariusi langus tam, kad pasiektų sumą, kai skiriama valstybės kompensacija. Kaimynė neketina keisti energijos naudojimo įpročių.
Derybos dėl kiekvienos detalės
Be valstybės paramos pavyko modernizuoti savo namus ir keturių daugiabučių Nidos Taikos gatvėje savininkams. Naujausias projektas irgi baigtas 2009-aisiais – tada buvo atnaujintas daugiau nei 40 metų namas. Šalia likę nerekonstruoti to paties tipo daugiabučiai atrodo kaip našlaičiai.
Pasak Taikos g. 30 namo bendrijos pirmininko, Neringos savivaldybės tarybos nario Andriaus Bagdono, visiškai nusidėvėjusio namo gyventojai svarstė ir renovacijos su valstybės parama galimybę, bet tam nepritarė dalis savininkų, kurių didžioji dalis – vyresnio amžiaus: jie nesutiko imti paskolą. Sudaryti sutartį su investuotojais užteko daugumos savininkų pritarimo, mat namas turėjo sutapdintąjį stogą, nebuvo bendros nuosavybės palėpės patalpų, o gyventojams prie projekto neteko prisidėti nė centu.
Bendrijos ir iniciatyvą atnaujinti daugiabutį pareiškusios bendrovės „Vėtrūna“ derybos, derinant visų gyventojų lūkesčius, užtruko beveik 3 metus. Vieną daugiabutį kaimynystėje jau rekonstravusi „Vėtrūna“, pasak A. Bagdono, tikėjosi po naujuoju šlaitiniu stogu įrengti 30 parduoti skirtų butų, bet gyventojai kategoriškai nesutiko. Investuotojams teko pasitenkinti 18 butų – kaip tik tiek name buvo iki rekonstrukcijos.
„Išėjo porą papildomų aukštų, kurių vienas – palėpinis. Teko sutvirtinti pamatus, konstruktyvą, buvo paaukštintos sienos“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Bendrija susiderėjo, kad statybininkai apšiltins daugiabučio sienas, pakeis vamzdynus, įrengs individualią centrinio šildymo apskaitą, kai kuriuose butuose – ir židinius, pakeis langus, lauko duris, suremontuos laiptines, įrengs papildomą elektros įvadą esamiems butams elektros galiai padidinti ir būsimiems viršutinių aukštų gyventojams.
„Verslininkai įvykdė visus gyventojų norus – šie tikrai išlošė, – užtikrino A. Bagdonas. – Tiesa, tie pusantrų metų, kai vyko rekonstrukcija, buvo labai sunkūs. Ypač tiems, kurie neturėjo kur išsikraustyti. Nes rekonstruojant stogą bėgo lietus į butus ir kitur. Bet dabar visi patenkinti – moka mažiau nei perpus už šildymą, o butų vertė pakilo bent trečdaliu.“
A. Bagdonas neneigia – stipriai išaugęs laiptinės gyventojų ir automobilių skaičius nėra nepastebimas. Pirmininkas priekaištauja atsakingiems savivaldybės administracijos specialistams – jie nepareikalavo, kad butų skaičių daugiabutyje padvigubinusi bendrovė įrengtų bent vieną papildomą vietą automobiliams statyti.
