Gyventojai laimės daugiau nei investuotojas
Namo modernizaciją suplanavusiai Vilniaus Antakalnio gatvės 43 namo bendrijai ir jos partnere tapusiai nekilnojamojo turto plėtros kompanijai daugelis šių klausimų buvo neaktualūs: investuotojas gyvenamąsias patalpas įrengia esamoje daugiabučio palėpėje. Šio daugiabučio gyventojai jau metų pabaigoje galės papasakoti, ar planas atlikti pastato renovaciją pasitelkus privataus investuotojo lėšas pasiteisino.
Daugiau kaip prieš pusšimtį metų statytam keturių aukštų su šlaitiniu stogu 24 butų daugiabučiui rimto atnaujinimo reikėjo seniai. Bet pirmoji gyventojų idėja buvo ne renovuoti namą, bet parduoti visiems priklausančią neįrengtą 300 kvadratinių metrų ploto palėpę. Šiandien žmonės džiaugiasi, kad jau suradus potencialų pirkėją vienas kaimynas panoro gauti didesnę, negu buvo sutarta, sumą. Nepavykus perkalbėti užsispyrusio kaimyno planai buvo atšaukti, o netrukus gimė kito plano idėja – atiduoti palėpę investuotojui. Ne už ačiū – anot bendrijos pirmininko Petro Lebednyko, taip gyventojai išlošia daug kartų: pardavę palėpę visi drauge būtų uždirbę 300 tūkst. litų, o investuotojui jų namo rekonstrukcija kainuoja apie 1,5 mln. litų.
Bendrovė „InGlobe Solutions“ yra antra nekilnojamojo turto plėtros agentūra, į kurią ieškodami investuotojo kreipėsi šie Antakalnio gatvės gyventojai. Interesai sutapo – „InGlobe Solutions“ ieškojo galimybių išbandyti tokį projektą. Šiandien įmonės direktorius Vadim Davliaševič pripažįsta, kad gyventojams projektas bus naudingesnis nei jo įmonei: „Mūsų pirmas blynas, kaip dažniausiai būna, prisvilęs – nenumatėme kai kurių darbų, kuriuos tenka atlikti.“ Optimistiškai planavęs gerą uždarbį, šiandien V. Davliaševič mano, kad gali tekti susitaikyti su kelių procentų nuostoliu.
„Neįvertinome, kad neužteks elektros galios papildomiems butams įrengti, nenumatėme, kad būtinai reikės keisti šildymo sistemą su visais vamzdynais ir radiatoriais, mat ji šiame name – vienvamzdė ir viršutinio prijungimo, taigi turi turėti priėjimą viršuje, kurio neįmanoma išsaugoti įrengiant butus mansardiniame aukšte, tad teko keisti kone visą šildymo sistemą. Vien šie darbai išlaidas padidino apie 40 proc.“, – pasakojo V. Davliaševič.
Prasidėjus verslo atstovų ir daugiabučio bendrijos deryboms, projekte dar buvo daugybė nežinomųjų – gyventojai nė nebuvo tikri, ar jų stogo konstruktyvas atlaikys papildomas apkrovas. Bendrovės „InGlobe Solutions“ užsakymu bendrovės „Šiltas namas“ specialistų atsakymas buvo teigiamas, bet tada idėjos autorių ir nekilnojamojo turto įmonės atstovų laukė ilgos derybos dėl vienos ir kitos pusės įsipareigojimų. 3 ar 4 butų savininkai tuo metu dar išvis nebuvo apsisprendę, ar ryšis šiam projektui, keli norėjo ne tik modernizuoto namo, bet ir piniginių išmokų…
Po 8 mėnesius trukusių derybų sutarta, kad stogas (jo aukštingumo keisti nebuvo galima, pakoreguota tik forma) bus apšiltintas 30 centimetrų storio akmens vatos sluoksniu, stogui uždengti pasirinkta falcinio profilio skarda (anksčiau stogas buvo dengtas čerpėmis), pastato fasadas – 15 centimetrų storio putų polistireno sluoksnis, kai kurių gyventojų dar turėti mediniai langai pakeisti naujais plastikiniais, 6 kamerų, trijų stiklo paketų langais, fasadas tinkuotas, cokolinė dalis apklijuota klinkerio plytelėmis.
