Sodina pačių išaugintus sodmenis
Kur ir kokie sodmenys bus auginami – nustatoma pagal dirvožemio drėgnumą ir derlingumą. Šie dirvožemio rodikliai žymimi indeksais. Pavyzdžiui, indeksu Š žymimi šlaitų dirvožemiai, N – normalaus drėgnumo dirvožemiai, L – laikini perteklinio drėgnumo dirvožemiai, U – užmirkę, o P – pelkiniai, nenusausinami dirvožemiai. Kartu svarbūs ir dirvožemio derlingumo indeksai: a apibūdina labai nederlingus, b – nederlingus, c – derlingus, d – labai derlingus, f – labai derlingus su uosiais dirvožemius. Švenčionėlių miškų urėdijos medelyne vyrauja Nc, Nb ir maždaug 2 hektarų plote – Lc augavietės.
Modžiūnų medelyne prateka Sarios upelis, jis užtvenktas, o Švenčionių medelyne iškastas 2700 kubinių metrų vandens telkinys ir sumontuoti 240 kubinių metrų vandens rezervuarai. Taip medelynas visiškai aprūpinamas vandeniu.
Medelyne taikoma trilaukė sistema. Kasmet čia išauginama apie 4 mln. sėjinukų ir apie 600 tūkst. sodinukų. Šiuo metu urėdijos daigyne auginamos 8 pagrindinės ir 15 kitų medžių bei krūmų rūšių: paprastosios eglės ir pušies, juodalksnio, karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, paprastojo klevo ir kitų lapuočių medžių sėjinukai. Sodmenų iš pačių miškininkų surinktų sėklų urėdija užsiaugina ne tik savo reikmėms – jų užtenka ir privačių miškų savininkams bei kitoms urėdijoms.
Išskirtinis dėmesys rekreacijai
Urėdijoje daug dėmesio ir lėšų skiriama įrengiant rekreacinius objektus: valstybei priklausančiuose miškuose – rekreaciniams miškams priskirti 592 hektarai – įrengtos 9 stovyklavietės, 16 poilsiaviečių, 21 atokvėpio vieta, du miško pažintiniai pėsčiųjų takai. Kasmet dalis rekreacinių objektų atnaujinami. Aplinkosaugos bei rekreaciniams objektams įrengti ir tvarkyti Švenčionėlių miškų urėdija 2013 metais skyrė per 100 tūkst. litų.
2010-aisiais, pasinaudojus Europos Sąjungos parama, netoli Liūlinės kaimo, buvusios poilsiavietės vietoje, vaizdingame Žeimenos upės vingyje, įrengta stovyklavietė su prieplauka baidarininkams. Stovyklavietė pritaikyta palapinėms statyti. Į ją galima patekti miško keliu arba plaukiant Žeimenos upe. Upėje suprojektuotas nedidelis lieptas-prieplauka, skirtas turistams išlipti, medinis baidarių pririšimo stulpelis. Stovyklavietėje įrengta visa poilsiui reikalinga infrastruktūra: sustiprinto grunto takai, pavėsinės, suolai, stalai, laužavietės, vaikų žaidimų įrenginiai, tinklinio aikštelė, palapinių statymo zona, informacinis stendas, atitvaros automobiliams statyti.
Rekreacinei miškų vertei padidinti suprojektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (69 hektarų miškų plote). „Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi į mėgstamiausius ir lankomiausius miško sklypus. Taip reguliuojami lankytojų srautai, poilsiautojus nukreipiant į priešgaisriniu požiūriu saugius ir poilsiui pritaikytus miškus“, – paaiškino Švenčionėlių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Sigitas Švereika.
Pažintinių ir mokomųjų objektų kūrimas, pabrėžė miškų urėdas, leidžia pažinti gamtos turtus, kultūros paveldo objektus. Taip auklėjama visuomenė, ugdomas jos kultūringas elgesys: mažiau šiukšlinamas miškas, žalojamas kraštovaizdis, rečiau kyla miško gaisrų.
Ateities miškui – kokybiškos sėklos
Miškų atkūrimo darbai urėdijoje vykdomi kompleksiškai. Iškirstą mišką urėdijoms privalu atkurti ne vėliau kaip per 3 metus. Lėšų miškams atkurti ir įveisti skiriama urėdijai pardavus iškirstą medieną. „Tinkamai atkurtas miškas – garantas, kad ateityje žmonės galės džiaugtis puikiais miškais“, – aiškino miškų urėdas.
Parenkant miško atkūrimo ir įveisimo būdą, atkreipė dėmesį miškininkas, atsižvelgiama į funkcinę miško paskirtį, motininio medyno genetinę, selekcinę vertę bei kitus veiksnius. Savaime atželti paliekamos ne tik užmirkusios, pelkėtos kirtavietės, bet ir kirtavietės sausesnėse augavietėse, kur galimas savaiminis beržų, pušų, eglių atžėlimas.
