Nors pagrindinis miškų urėdijų rūpestis – atkurti iškirstus ir įveisti naujų miškų, valstybiniais miškais besirūpinantiems miškininkams darbų nestinga ištisus metus. Ypač dabar, urėdijas įpareigojus prisijungti prie biokuro biržos ir gaminti skiedras, taip tikintis padidinti konkurenciją rinkoje ir sumažinti biokuro kainą. Taigi nuo miškininkų kruopštumo ir atsakingumo priklauso ne tik tai, kaip atrodys ateities miškai, ar tai, kokiuose lankysis gyventojai. Urėdijų įsitraukimas į biokuro rinką žada išsvajotąją pigesnę šilumą.

Nusiteikę aktyviai dalyvauti

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis praėjusių metų pabaigoje Generalinę miškų urėdiją įpareigojo jau šiais metais miškų urėdijose iš miško kirtimo atliekų pradėti gaminti skiedras ir konkurencingomis kainomis jas tiekti rinkai. Žaliavos gamybos biokurui norma, aiškino Švenčionėlių miškų urėdijos miškų urėdas Nauris Jotautas, nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos miškų urėdijos kirtimų apimtis, medynus ir augimviečių sąlygas.

Valstybinis miškotvarkos institutas apskaičiavo, kad Švenčionėlių miškų urėdijos galimas metinis energinės medienos su žieve išteklius – 28,6 tūkst. kubinių metrų.

2014 metais urėdija suplanavo paruošti 8,8 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Iš jų, N. Jotauto teigimu, 5,7 tūkst. kubinių metrų ketinama parduoti ilgalaikiame ir pusmetiniuose aukcionuose. 2,8 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų iškeliaus į mažmeninę prekybą, o 0,3 tūkst. kubinių metrų – paversta skiedromis. Jas ir numatyta parduoti biokuro biržoje BALTPOOL.
„Stengsimės, kad sumažėtų biokuro savikaina, o gyventojams – šilumos kaina. Šiuo metu konkurencinga miško kirtimo atliekų gamybos (tarpiniame miško sandėlyje, netoli gerai privažiuojamų kelių) kaina už kubinį metrą siekia 62,7 lito, o malkinės medienos – 82,5 lito. Skaičiavimai atlikti atsižvelgiant į esamas medžiagų, degalų kainas, įmonės mokamus mokesčius, pridėjus Vyriausybės patvirtintą pelno normą. Esame pasiruošę vykdyti visus mums skirtus įpareigojimus“, – komentavo N. Jotautas.

Tarp urėdijos planų – ir didesnis dėmesys sausinimo sistemos remonto bei priežiūros darbams, mat rytinio urėdijos pakraščio – Adutiškio, Antanų bei dalies Švenčionių girininkijų – miškai yra ganėtinai užmirkę. Šiais metais 470 metrų ilgio vandens nuleidimo griovys bus įrengtas Švenčionių girininkijos 61 kvartale.

Geriausiai dera pušynai

Švenčionėlių miškų urėdija įkurta 1939 metais. Jos miškai nusidriekę per dvi – Švenčionių ir Molėtų rajonų – savivaldybes. Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje – 69 tūkst. hektarų miškų, iš kurių kiek daugiau nei 42 tūkst. hektarų – valstybei priklausantys miškai. Privatūs ir nuosavybės teisėms atkurti skirti miškai užima per 26 tūkst. hektarų teritoriją. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 57,9 proc. Jis gerokai lenkia Lietuvos vidurkį.

Urėdijos miškai suskirstyti į 14 girininkijų, šios – į 28 eiguvas, urėdijoje įkurtas medelynas ir medienos ruošos padalinys.

Švenčionėlių miškų urėdijoje vyrauja pušynai ir eglynai. Taip pat auga beržynai, drebulynai, juodalksnynai, baltalksnynai.

Švenčionėlių miškų urėdijoje kasmet vidutiniškai iškertama apie 124 tūkst. kietmetrių medienos, t. y. 59 proc. medienos tūrio prieaugio. 2013 metais atsodinta 266,2 hektaro miškų, naujai įveista dar 16,8 hektaro.

Pokariu, Švenčionėlių miškų urėdijos urėdo N. Jotauto teigimu, nedidelius kelių arų daigynus turėjo beveik visos urėdijos eiguvos. Šiuo metu sodmenis savo reikmėms – miškams atkurti ir įveisti – urėdija užsiaugina 27 hektarų ploto medelyne. Šis nusidriekęs skirtingose Švenčionių miesto pusėse – dviejuose 4,7 kilometro atstumu nutolusiuose sklypuose.