Architektų bendruomenė turi dar vieną progą didžiuotis – į architektų rankas keliauja ne tik Nacionalinė kultūros ir meno, bet ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Vienas iš 12 premijos laureatų – architektas Arūnas Eduardas Paslaitis.
A. E. Paslaitis nuo 1960-ųjų studijavo Kauno politechnikos institute. 1966 metais dirbo Akmenės rajono architektu, vėliau pradėjo dirbti Vilniuje, Miestų statybos projektavomo institute, architektu. Nuo 1992-ųjų dirba įmonės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ projektų vadovu ir A. E. Paslaičio projektavimo biuro vadovu.
Lietuvos architektų sąjungos puslapyje architektas pristatomas kaip labai prisidėjęs prie Vilniaus architektūrinio veido tobulinimo. Teigiama, kad projektai nepamėgdžioja foninio urbanistinio konteksto, o jį pratęsia ir papildo, sykiu išsiskiria miesto audinyje. Kaip pavyzdį galima paminėti Seimo viešbutį Gedimino prospekte, Lietuvių kalbos institutą, Muitinės administracinį bei Finansų ministerijos pastatus. Įkvėptas kitų dailės šakų A. E. Paslaitis architektūrai leidžia „kalbėti“ didelėje miesto erdvėje, ir ji tampa matoma bei pastebima. Jo kūriniai manevruoja ir prisitaiko, neprarasdami savo identiteto, jaučiamas profesionalus formos generavimas ir supratimas, užaugęs kartu su architektu.
A. E. Paslaičiui būdinga išorinio paviršiaus faktūra bei piešinys. Proporcijų mėgstantis ieškoti architektas savo pastatuose sukuria tobulą harmoniją. Jo sukurtų fasadų struktūros pasidengia savotišku piešiniu, kurį daugeliu atvejų lemia pomėgis piešti, vertinti palikimą, stebėti gamtą.
Architekto domėjimasis architektūros istorija, šiuolaikine architektūra, jos analize, iš kurių kyla kuriamų šiuolaikinių pastatų formos, pasižyminti elegantiškumu ir paprastumu. Visa tai galima matyti pastatytuose pastatuose, projektuose: Lietuvos invalidų reabilitacijos centre, Vilniaus miesto savivaldybės pastate, Rygos ir Saltoniškių gatvėse pastatytuose pastatuose, kuriuose jaučiamos išlaikytos proporcijos, architektūrinių detalių bei spalvinių sprendimų visuma.
Neapsiribojantis tik kelių pastatų tipais, jis išbandė save projektuodamas poilsines, prekybos centrus, sanatorijas, daugiabučius, bankus, administracinius pastatus, individualius namus bei aikštes.
A. E. Paslaičio sprendimai susieja eksterjerą, interjerą, įvairias funkcijas bei aplinką. Jis su užsidegimu tiria jų sąveikas, taip atrasdamas naujus projektavimo modelius bei kelius. Ieškodamas naujų strategijų ir šiuolaikiškumo, nepamiršta ir to, kas jau buvo sukurta.
Nuo 1974-ųjų A. E. Paslaitis yra Lietuvos architektų sąjungos narys.
Nuo 1997-ųjų Vyriausybės kultūros ir meno premijas yra gavę septyni architektai: 1997 metais K. Pempė, G. Ramunis, 1999 metais – E. Miliūnas, 2003 – A. ir V. Nasvyčiai, 2010 – J. Minkevičius, 2015 – G. Janulytė-Bernotienė.
Tiesa, 2010 m. A. E. Paslaitis buvo apdovanotas ir šv. Kristoforo premija.
Šįmet Vyriausybės kultūros ir meno premijos taip pat skirtos muzikologui Edmundui Gedgaudui, grafikei Danutei Gražienei, rašytojui Vincui Ramučiui Gudaičiui, muziejininkei, menotyrininkei Lolitai Jablonskienei, menotyrininkui Virginijui Kinčinaičiui, kino operatoriui Viktorui Radzevičiui, tapytojai Nomedai Saukienei, poetui Rimvydui Stankevičiui, baleto ir dailės istorikui Helmutui Šabasevičiui, žurnalistui, rašytojui Jonui Laimonui Tapinui ir tautodailininkui Vytautui Valiušiui.
Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Kasmet įteikiama 12 premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai šiuo metu vadovauja rašytojas Vytautas Martinkus.
Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai 12 tūkst. 920 eurų. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama pretendentų kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam šio kolektyvo nariui.
Pagal LAS ir SA.lt inf.
