Šiandien moderni statyba nebėra baigtinis rezultatas iki rakto. Užsakovams vis svarbiau turėti partnerį, kuris ne tik suprojektuoja, įrengia inžinerines sistemas, bet ir prisiima atsakomybę už jų veikimą visą pastato gyvavimo laikotarpį.
Per du dešimtmečius „Civinity“ grupė tapo viena iš nedaugelio rinkoje, kuri sujungia projektavimą ir eksploatavimą į vientisą pastato gyvavimo modelį. Grupėje veikiančios „Civinity Engineering“ ir „Inservis“ komandos dirba kaip dvi vieno modelio dalys: pirma kuria ir įgyvendina sudėtingus inžinerinius sprendimus, antra užtikrina, kad jie be trikdžių veiktų dešimtmečius. Tai suteikia užsakovui vientisą atsakomybės liniją ir aiškią kokybės kontrolę visame pastato gyvavimo cikle. Tad kalbiname šių įmonių vadovus apie jų sukauptą patirtį ir klausiame, kokia ateitis laukia šio sektoriaus.
Kompetencija ten, kur klaidos kaina aukščiausia
„Civinity Engineering“ yra kompetencijų centras, dirbantis su sudėtingiausiais ir didžiausios atsakomybės reikalaujančiais pastatų inžinerijos projektais. Čia susitelkusi komanda, kuriai kokybė nėra papildoma vertybė, o privaloma disciplinos dalis.
„Mūsų komandą vienija bendra kultūra ir požiūris į darbą – orientacija į kokybišką inžinerinių idėjų įgyvendinimą, – sako „Civinity Engineering“ direktorius Titas Kecorius. – Jei sistema įrengta teisingai, užsakovas apie ją paprasčiausiai nebegalvoja, toks yra mūsų tikslas.“
T. Kecoriaus teigimu, ypatinga patirtis sukaupta ten, kur klaidos negalimos – sudėtingų mikroklimato sprendimų objektuose, pavyzdžiui, „Continental“ gamykloje, didžiuosiuose šalies – Vilniaus Lazdynų ir Kauno „Žalgirio“ – baseinuose.
Tarp įdomiausių profesinių iššūkių projektų vadovas įvardija ir Aukštųjų technologijų mokslo centrą Visoriuose, pirmąją Lietuvoje saulės elementų gamyklą, objektus su integruotais geoterminio šildymo sprendimais.
Jų geografija neapsiriboja Lietuva – darbai yra nuvedę į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Daniją, dažnai į kaimyninę Latviją.
„Pamenu, įrengėme gana sudėtingą administracinio tipo pastatą Londone. Šis projektas tapo dvejų metų iššūkiu, stipriai užauginusiu ir išplėtusiu mūsų žinias apie kitų šalių reikalavimus, standartus ir projektavimo kultūrą.
Dabar, kai rinkoje daugėja specializuotų, didesnės technologinės vertės objektų, įgytos kompetencijos tampa vis aktualesnės“, – apie komandos stiprybes pasakoja T. Kecorius.
Kompleksinė priežiūra – iš vienų rankų
„Inservis“ užtikrina pastatų gyvavimo ciklo tęstinumą, kai projektiniai sprendimai pavirsta kasdiene pastato eksploatacija. Šiame etape atsiskleidžia, ar sistemos buvo suprojektuotos ir įrengtos taip, kad veiktų sklandžiai, efektyviai ir visapusiškai atitiktų naudotojų poreikius.
„Nesame standartizuotas paslaugų teikėjas – kiekvienam objektui parenkame skirtingus priežiūros modelius.
Vieniems klientams reikia tokios apimties, kuri tik užtikrintų teisės aktų reikalavimų vykdymą, kitiems tampame artimu partneriu ir kartu sprendžiame ne tik eilinius pastato eksploatavimo ar remonto klausimus, bet ir suremiame pečius tarptautinių auditų metu, organizuojame patalpų pritaikymą naujiems nuomininkams, prisiimame atsakomybę už techninį objekto paruošimą masiniams renginiams, budime jų metu ir nedelsdami imamės veiksmų kilus problemoms.
Esame lankstūs ir galime prisitaikyti prie bet kokios infrastruktūros, dirbame prestižiniuose verslo centruose – „Flow“, BLC, „Sky office“, „Aerocity“, tokiuose dideliuose kompleksuose kaip 60 tūkst. kv. m logistikos centras, metalo apdirbimo, baldų gamyklose, prižiūrime sporto ir pramogų arenas, bet kartu operatyviai reaguojame į iškvietimus prekybos tinklų, sporto klubų, bankų padaliniuose visoje Lietuvoje“, – pasakoja „Inservis“ direktorė Agnė Grendelė.
Jos teigimu, išskirtinumu tampa ir priklausymas „Civinity“ grupei, nes prireikus pasitelkiamos kitos dukterinės įmonės ir klientams suteikiama kompleksinė priežiūra.
„Mūsų tikslas – partnerystė, o ne vien techninė priežiūra. Klientai renkasi mus todėl, kad visa pastato priežiūros paslaugos teikiamos iš vienų rankų, su aiškia atsakomybės linija ir nuosekliu kokybės standartu, kas ypač svarbu verslams einant skaitmenizacijos ir efektyvumo keliu“, – sako A. Grendelė.
Ateitis: kai pastatų vertę lems ne kvadratai, o surinkti duomenys
Kaip pažymi kalbinti vadovai, pastatų valdymas pereina nuo reaktyvios priežiūros prie duomenimis grįsto sprendimų priėmimo. Eksploatavimo istorija, įrangos gyvavimo ciklai ir energijos dinamika tampa įrankiu, leidžiančiu planuoti ateitį.
„Pastatų priežiūros paslaugos ateitis – proaktyvus aptarnavimas. Įdarbinsime duomenis, kurie padės pailginti pastato eksploatavimo laiką, taupyti išlaidas, prognozuoti biudžetus, kurie kurs vertę savininkui ir užtikrins informacijos skaidrumą investuotojui,“ – sako A. Grendelė.
Tam pritaria ir T. Kecorius, pažymėdamas, kad eksploataciniai duomenys įgalins tiksliau modeliuoti naujus pastatus ir kurti energiškai efektyvesnius sprendimus jau rengiant projektą.
„Turėdami tam tikrus duomenų pjūvius, galėtume juos naudoti ir projektuodami naujus, energiškai efektyvesnius pastatus. Tikrai yra resursų mažinti sistemų galios atsargas, kurios šiuo metu paremtos tik asmeninėmis inžinierių patirtimis ir pasenusių STR taisyklėmis, bet ne gyva pastatų informacija.
Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje mūsų pastatų priežiūros inžinieriai analizuos pastato dvynio duomenis, iš anksto identifikuos galimus gedimus ir neleis jiems įvykti“, – sako „Civinity Engineering“ vadovas.
„Civinity“ vizija – jungti inžineriją, priežiūrą ir duomenis į vieną veikiančią „Smart Green City“ ekosistemą, kuri sujungtų esmines miestiečiams teikiamas paslaugas, susijusias su gyvenimu, darbu ir paslaugų gavimu pastatuose, taip pat mobilumu keliaujant tarp jų.
Pasak pašnekovų, išmaniųjų sprendimų ir inovacijų diegimas bei bendradarbiavimas su mokslo institucijomis pamažu priartina viziją prie realios praktikos.
