• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Buvusioje senojoje Anykščių mokykloje – kūrybos ir verslumo pamokos

2014 liepos 7 d.

Menų inkubatorių idėjos estafetę iš didmiesčių perima regionai. Pirmasis Aukštaitijos regione menų inkubatorius duris atvėrė Anykščiuose. Jis įkurtas viename iš dviejų išlikusių senosios Anykščių mokyklos pastatų, XIX amžiuje pastatytų senosios Anykščių dvarvietės teritorijoje.

Įsikūrė buvusioje mokykloje

Formuoti aktyvią ir kūrybišką jaunąją rajono menininkų kartą, skatinti menininkų verslumą, kurti meno ir verslo partnerystę – šiai Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistų idėjai abejinga neliko visa rajono valdžia. Tačiau, nors norai ir buvo geri, realizuoti menų inkubatoriaus idėją prireikė šešerių metų.

Menų inkubatorius tapo Anykščiuose įgyvendinamo projekto „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtros Šventosios upės kairiajame krante Anykščių mieste“ dalimi. Anykštėnų užmojis – sukurti kultūros objektų arealą, jungiantį kultūros, paveldo, gamtos objektus, jų teritorijas ir veiklas jose. Anykščių menų inkubatoriui įrengti skirta 5,5 mln. litų. Europos Sąjungos indėlis – 4,3 mln. litų. Likusią lėšų dalį – 1,2 mln. litų – suteikė rajono savivaldybė.

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja architektė Daiva Gasiūnienė pasakojo, kad norint išsaugoti senosios mokyklos pastatą ir jį pritaikyti naujoms funkcijoms kultūros paveldo objektą apsispręsta restauruoti išlaikant pastato tūrį, aukštingumą, medžiagiškumą bei apdailos detales. Papildomos patalpos, būtinos menų inkubatoriui funkcionuoti, įrengtos padidinus pastato rūsį ir Anykštos upės šlaite suprojektavus į žemę įleistą vieno aukšto priestatą, kurio fasadas atgręžtas į Anykštos upę.

Anyksciu menu inkubatorius priestatas

„Į žemę įleistas priestatas leido ne tik išsaugoti patį kultūros paveldo objektą, bet ir išlikti autentiškai pastato aplinkai, tokiu būdu išsaugant užbaigtą architektūrinį senosios dvarvietės ansamblį“, – kalbėjo architektė. Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos – projektas parengtas 2008 metais, o rekonstrukcijos ir naujo priestato statybos darbai pradėti 2011-aisiais.

Anykščių menų inkubatoriaus projekto autorė Elvyra Klimavičienė pripažino, kad istorinio dvarvietės pastato būklė pradėjus tvarkybos darbus pasirodė esanti blogesnė, negu tikėtasi. Tad atliekant naujojo priestato statybos darbus medinis buvusios mokyklos pastatas buvo demontuotas, o vėliau, išlaikant ankstesnes proporcijas, suręstas iš naujo. Pažeisti medienos rąstai pakeisti naujais pušiniais, o buvusių autentiškų rąstų sienų fragmentus apsispręsta eksponuoti.

Taip pat pakeista senosios Anykščių mokyklos pastato stogo danga, langai, durys. Prieš pradedant tvarkybos darbus atlikti archeologiniai tyrimai. Rasta keramikos, geležies dirbinių, senųjų dvaro pastatų pamatų fragmentų (pamatų fragmentas eksponuojamas).

Medinių dvarų kultūros – tik likučiai

„Restauruojant medinius pastatus svarbus kiekvienas gegnės išlindimas, apdailinimas, sujungimas, kampų suvedimas, apkalimas – būtina išmanyti rąstinių namų statybos kultūrą ir meistrystę. O tai nėra paprasta. Lietuvoje nutrūkusi medinių namų statybos kultūra. Mediniai namai buvo statomi iki karo, Smetonos laikais ir anksčiau. Vėliau, sovietmečiu, medinių namų, ypač rąstinių, niekas nestatė, atėjo silikatinių plytų, karkasinių namų laikas“, – aiškino architektė. Informacijos apie Anykščių dvarvietę irgi išlikę palyginti mažai.

Anykščių dvaras rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar XV amžiaus viduryje, tuomet jis priklausė didžiajam kunigaikščiui Kazimierui. Ankstyviausi dvaro inventoriai datuojami 1773 metais. Dvarvietės teritorijoje 1864–1874 metais buvo pastatyta mūrinė Aleksandro Neviškio cerkvė, išlikusi iki šių dienų.

Viename dvaro pastatų nuo 1806 metų veikė Anykščių pradžios mokykla, o 1888-aisiais pastatytas dar vienas medinis mokyklos pastatas. Senojoje Anykščių mokykloje mokėsi ir dirbo klasikas Antanas Vienuolis, mokėsi rašytojas Jonas Biliūnas, profesorius, archeologas Petras Tarasenka.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad