2017 metų antrojo ketvirčio Lietuvos būsto rinkos aktyvumo rodikliai iš esmės išsilaikė pasiektose aukštumose. Nors butų sandorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo, tačiau pagal rezultatyvumą šių metų antrasis ketvirtis, lyginant su ankstesnių metų antruoju ketvirčiu, yra vienas geriausių per pastaruosius 10 metų, skelbiama „Ober-Haus“ gyvenamojo nekilnojamojo turto apžvalgoje.
Tuo tarpu namų rinkoje šių metų antrąjį ketvirtį fiksuojami rekordiniai aktyvumo rodikliai. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 4 proc. mažiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2016 metų antruoju ketvirčiu.
2017 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 957 namų ir 2.741 butų sandoris. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia namų sandorių užfiksuota birželį, ir tai yra didžiausias rodiklis nuo pat 2007 metų.
Žvelgiant į pastaraisiais metais sparčiai besiplečiantį naujo būsto segmentą, bendros naujų butų pardavimo apimtys šalies didmiesčiuose šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausios nuo 2015 metų pabaigos. „Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1.224 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 16 proc. mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį ir 14 proc. mažiau nei buvo realizuota per 2016 metų antrąjį ketvirtį.
„Bendriems šalies didmiesčių rodikliams įtakos turėjo ir naujo būsto skaičiumi pirmaujanti sostinė, kurioje fiksuojami mažiausios naujo būsto pardavimo apimtys per pastaruosius penkis ketvirčius“, – pasakojo „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Vilniuje per 2017 metų antrąjį ketvirtį buvo parduotas ir rezervuotas 991 naujos statybos butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 13 proc. mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį ir beveik 16 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau pasak S. Vagonio, nepaisant smukusių pardavimo apimčių šalies sostinėje, bendri rezultatai nėra nuviliantys. 2016 metais fiksuojamos rekordinės naujų butų pardavimo apimtys sostinėje buvo susijusios ir su sparčiai augusia pasiūla, kurios didžioji dalis planuojama baigti statyti šiais metais.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, sostinėje šiais metais turėtų būti baigtos iki 4.300–4.500 naujų butų statybos, arba 15–20 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais. „Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais pirkėjai itin aktyviai domėjosi ir pirko būstą iš šių metų pasiūlos, tai šiuo metu butų pasirinkimas šiemet pastatytuose ar planuojamuose baigti daugiabučiuose namuose yra sumažėjęs ir pirkėjams platesnes pasirinkimo galimybes teikia 2018 metais planuojami baigti projektai. Koks bus bendras 2018 metų pasiūlos kiekis Vilniuje, tiksliai pasakyti dar per anksti, tačiau vertinant suplanuotus ir pradėtus projektus, šiuo metu neatrodo, kad ateinančių metų pasiūla viršys 2017 metų pasiūlos rodiklius“, – teigia S. Vagonis.
Tuo tarpu Kaune naujų butų pardavimo apimtys, lyginant su praėjusiais metais, paaugo. Plėtotojai jau daug drąsiau žvelgia į šį miestą ir šiemet žada pastatyti iki 800 naujų butų. Tai būtų didžiausias pasiūlos kiekis nuo pat 2008 metų, kuris leidžia augti ir pardavimo rodikliams. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 metų antrąjį ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 166 butai pirminėje rinkoje, arba 15 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 63 nauji butai, t. y. 34 proc. mažiau nei per 2016 metų antrąjį ketvirtį. „Mažesnį butų pardavimo skaičių Klaipėdoje lemia ir daug kuklesnės statybų apimtys – šiais metais turėtų būti baigtos ne daugiau nei 300 naujų butų statybos. Nors tai būtų apie 50 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais, tačiau per pastaruosius septynerius metus bendros įgyvendintų projektų apimtys rodo dar pakankamai atsargų plėtotojų požiūrį į uostamiesčio rinką“, – komentuoja „Ober-Haus“ atstovas. Per 2010–2016 metus kasmet Klaipėdoje vidutiniškai buvo pastatoma 200 butų, tuo metu 2006–2009 metų laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo pastatyta net daugiau kaip 900 butų. Palyginimui vidutinis per metus pastatytų butų skaičius 2010–2016 metais Kaune buvo 280 butų, o Vilniuje – 2.100 butų.
Fiksuojama mažėjanti investicinė grąža iš būsto nuomos
Lyginant būsto kainų pardavimo ir nuomos kainų pokyčius šalies didmiesčiuose, pastaruoju metu galima matyti jau kitokias tendencijas nei jos buvo fiksuojamos anksčiau. Pavyzdžiui, nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose 2011–2016 metais vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu, t. y. buvo fiksuojamas spartus nuomos kainų augimas, o tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukių bei pakilimų, kurie visuose šiuose miestuose buvo labai skirtingi. „Sparčiai augusios butų nuomos kainos pastebimai didino tokio turto investicinę grąžą, kuri šiais metais jau rodo mažėjimo tendencijas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.
Ryškiausi pokyčiai per metus fiksuojami šalies sostinėje. 2 kambarių butų nuomos kainos per metus Vilniuje (2017 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 metų pirmuoju pusmečiu) išliko stabilios, o tokių butų pardavimo kainos augo daugiau nei 8 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje tokio turto bendrasis metinis nuomos pelningumas sudarė 5,1 proc. ir buvo 0,4 procentiniu punkto mažesnis nei 2016 metų pirmąjį pusmetį. Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir Kaune. Tokių butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo virš 7 proc., о nuomos kainos – virš 3 proc., o tai lėmė mažėjantį bendrąjį metinį nuomos pelningumą nuo 6,3 proc. iki 6,1 proc. Tuo tarpu Klaipėdoje per metus butų nuomos kainų augimo tempas buvo spartesnis nei pardavimo kainų ir tokių butų pelningumas ūgtelėjo nuo 5,8 iki 6,0 proc.
„Kadangi Vilniaus ir Kauno būsto rinkos yra spartesnio pardavimo kainų augimo stadijoje, o situacija finansų rinkoje yra itin palanki įsigyjantiems turtą, tai tikėtina kad ir artimiausiu metu bus galima stebėti investicijų grąžos mažėjimą šiuose šalies miestuose. Tačiau net ir mažėjanti grąža iš turto nuomos vargu ar gali iš esmės atbaidyti norinčius investuoti į būsto nuomos segmentą. Net ir sumažėjusi investicinė grąža vis dar išlieka patraukli ir vilioja potencialius investuotojus ne tik konkrečiomis metinėmis pajamomis ir jų grąžos rodikliais, bet ir augančia turto verte – investuotojus gali tenkinti mažesni pelningumo rodikliai vien dėl lūkesčių, kad jų turimo turto vertė ateityje augs“, – teigia S. Vagonis.
