Neilgai trukus dideliu privalumu atrodę liftai tapo tikru galvos skausmu, mat jų eksploatacijos kaina – gerokai didesnė už kitų komunalinių paslaugų. Vienas iš gyventojų, turintis tame name 70 kvadratinių metrų ploto butą, už lifto eksploataciją per mėnesį turi mokėti apie 35 eurus. Ir tai yra daugiau nei už šildymą šiltesniais žiemos mėnesiais. Be to, papildomai mokama ir už liftų valymą.
„Pirkdamas butą gyventojas pasidomėjo tik šildymo sąskaitomis, o didelį liftų skaičių įvertino kaip komfortą, patogumą. Tik gavus sąskaitą susimąstoma, kad laiku nebuvo pasidomėta ir tokio komforto kaina“, – kalbėjo M. Žibūda.
Jis taip pat patarė nepamiršti ir to, kad lifto eksploatacija -4 ir 12 aukštų namuose kainuoja skirtingai. Kai kurios šių įrenginių sąnaudos yra standartinės nepriklausomai nuo namo dydžio. Jeigu liftu naudojasi keliasdešimt butų, jo eksploatacinės išlaidos yra gana mažos, tačiau jeigu naudojasi vos keliolika butų – gali tekti mokėti keletą kartų daugiau.
Mokestis už liftą – tik vienas iš tų, kuris gali būti nepamatuotai didelis. Yra ir kitų paslaugų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo teikiančios komfortą, tačiau yra gana brangios. Prie tokių priskiriama pastato apsauga, kai tai daro žmonės, gėlynų laistymo sistema, fontanai ir jų priežiūra, pastato ir vidinio kiemo apšvietimas. „Eikos“ plėtros direktorius M. Žibūda sutinka, kad malonu prie namo sukurti papildomą grožį, tačiau jo išlaikymas kas mėnesį prie sąskaitos gali pridėti po keliasdešimt ar kelis šimtus eurų.
„Po kurio laiko gyventojai ima mąstyti, kaip sumažinti tas išlaidas. Pasitaiko, kad vos pastatas priduodamas eksploatuoti, kiemo ar laiptinės apšvietimas sumažinamas, išsukama kas antra lemputė, o vidiniame kieme gėlynai pamažu nuvysta“, – pasakojo M. Žibūda.
„Eikos“ atstovas taip pat pridūrė, kad gyventojams sutaupyti labiau padėtų ne lempučių išsukimas, o jų pakeitimas LED lemputėmis. Tokio paties efektyvumo LED apšvietimas bendrosiose patalpose, kieme ar automobilių stovėjimo aikštelėje gali padėti sutaupyti iki 80 proc. apšvietimui tenkančių sąnaudų. Šią naujovę gali pritaikyti ne tik nekilnojamojo turto plėtotojai naujuose projektuose, bet ir senos statybos daugiabučių gyventojai.
Pigesnė eksploatacija, bet brangesnis pirkinys
Pagal centralizuotos šilumos tiekėjų teikiamus duomenis, net ir iš pažiūros vienodi daugiabučiai sunaudoja skirtingą kiekį energijos. Vadinasi, vienų namų gyventojai už šildymą moka daugiau, kitų – mažiau. Tai priklauso nuo pastato energinio efektyvumo.
Nuo 2016 metų, laikantis Europos Sąjungos direktyvų, visi gyvenamieji namai turės būti statomi tik A energinio naudingumo klasės. Vadinasi, sandaresni, sunaudojantys mažiau šilumos energijos. Dar po kelerių metų – nuo 2018-ųjų – pastatai turės atitikti A+ energinio naudingumo klasę, o dar po dvejų metų, t. y. nuo 2020-ųjų, naujai statomi daugiabučiai turės būti energiškai aktyvūs. Energinis tokių pastatų balansas bus jų naudai, namas daugiau energijos pagamins, negu sunaudos.
Bendrovės „Eika“ atstovas M. Žibūda skaičiuoja, kad statant A energinio naudingumo klasę atitinkančius daugiabučius statybos sąnaudos padidėja iki 15 proc., palyginti su B klasės. Didžioji dalis investicijų statant A klasės daugiabučius tenka vėdinimo sistemos įdiegimui, papildomam šiltinimo sluoksniui, didesniam pastato sandarumui užtikrinti.