Nors gyvenamosios vietos keitimas yra labai atsakingas žingsnis, tačiau laikai, kai namai buvo statomi tokie, kad tiktų visiems, o pirkdavome būstą tik kartą gyvenime – jau praeityje. Šiandien gyvenimo tempas reikalauja, kad viskas tame gyvenime būtų subalansuota – būstas taip pat turi atitikti konkretaus tarpsnio poreikius ir galimybes, kad netaptų našta.

Namai tampa nebe identiteto, giminės istorijos dalimi, bet patogia ir ramia užuovėja, kuri yra ten, kur žmogui tuo metu patogiausia. Natūralu, kad vienokių namų reikia jaunuoliui, visai kitą ramų uostą norėtų turėti senjorai, dar kitokie yra šeimos su mažais vaikais poreikiai. Vystytojai, siekdami kuo geriau patenkinti pirkėjų poreikius, būstus kuria konkrečioms jų grupėms, todėl ieškoti universalaus būsto yra neprasminga ir net manant tokį radus, jis gali tapti nepageidaujamų išlaidų šaltiniu ir galvos skausmu ilgam.

Siūlomas pasirinkimas atitinka šį pokytį, todėl būsto keitimas tampa normaliu, nors ir nekasdieniu, procesu. O jį rinktis reikia atsakingai įvertinant savo poreikius bei galimybes ir iš karto numatant faktorius, kurie leis lengviau būstą parduoti ateityje. Vertinant būsto keitimo dažnumą ir būtinybę bei galimybes tai daryti, perkamo būsto likvidumą ateityje įvertinti yra labai svarbu. Štai amerikiečiai gyvenamąją vietą vidutiniškai pakeičia net 11 kartų per gyvenimą!

Per 20 metų – 5 kraustynės

„Viskas taip greitai keičiasi, kad būtų neprotinga galvoti, jog daiktas ar būstas, kuris mums reikalingas ir tinkamas dabar, atitiks mūsų poreikius po 5 metų. Visa tai pati esu patyrusi“, – įsitikinusi CITUS pardavimų vadovė Andželika Čiūtienė, per pastaruosius du dešimtmečius gyvenanti jau penktajame savo būste.

Jos įsitikinimu, daiktai turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Andželikos savarankiško gyvenimo kelias prasidėjo Jonavoje, čia buvo ir pirmasis jos butas – nedidelis, 35 kv. m. Antrasis būstas, taip pat Jonavoje, buvo jau didesnis, toliau laukė kraustynės į Kauną ir, galiausiai, į Vilnių, kur pašnekovė gyvena iki šiol. Viską, pasak jos, diktavo poreikiai: iš pradžių asmeniniai, vėliau – poros, dar vėliau – šeimos.

Jos asmeninė istorija išsyk atskleidžia kelis būsto pirkėjų tipus, kurie puikiai atitinka šiandienines tendencijas:

1. Jaunuoliai. 20–25 m. jauni žmonės, gyvenantys be poros. Tame pačiame būste, vidutiniškai, lieka apie 5 m.

2. Jaunos poros. 25–30 ar kiek vyresni žmonės, dar be vaikų. Paprastai tame pačiame būste gyvena apie 5 m.

3. Nedidelės šeimos. 30–35 m. ar vyresni žmonės, turintys 1 atžalą. Būstas, dažniausiai, poreikius atitinka 5 m.

4. Didelės šeimos. 35–40 m. žmonės su dviem ar daugiau vaikų. Būste gyvena jau ilgiau – apie 15 m.

5. Pora be vaikų (ar vienas gyventojas), 55–60 m. Būstą keičia skirtingai – pagal poreikius ir galimybes.

Specialistė labai rekomenduoja skirti laiką ir apsilankyti ne viename, ne dviejuose, o bent keliuose projektuose – šeimoms sukurto būsto pasiūla tikrai didelė, todėl reikia nepašykštėti laiko ir išsirinkti geriausią variantą. „Žmonės dažniausiai neįvertina pasiruošimo būsto įsigijimui svarbos, neskiria tam pakankamai laiko, todėl didėja rizika, kad išsirinks ne patį tinkamiausią variantą“, – pabrėžia ji ir pateikia kiekvienam tipui svarbiausius aspektus renkantis būstą.

Pirmasis jaunuolio būstas

Renkantis pirmąjį būstą labiausiai dėmesį atkreipti reikėtų į funkcionalumą ir statybos kokybę: pirmasis būstas dažnai būna nedidelis (24–36 kv. m.), todėl svarbu, kad kiekvienas būsto centimetras turi būti išnaudotas ir neliktų neišnaudotų plotų. O kuo patikimesnis statytojas, tuo mažiau bėdų kils norint būstą parduoti ar nuomoti – per 5 metus jis smarkiai nenusidėvės ir nereikalaus papildomų investicijų.

Kaina, be abejo, taip pat yra svarbi, nes dar neturint tvirto finansinio pagrindo savarankiškai įsigyti būstą gali būti sudėtinga, todėl jis neretai perkamas su tėvų pagalba. Neturint patirties reikia labai kruopščiai apgalvoti detales, nepasiduoti nuolaidų ar akcijų vilionėms – kad vėliau jį bandant parduoti, pavyktų tai padaryti bent jau be nuostolio ir netektų nusivilti. Visi kiti, papildomi faktoriai, iš esmės, yra nelabai svarbūs.

Jaunos poros prioritetai

Neretai apie šeimos kūrimą ateityje galvojantys jaunuoliai renkasi 3 kambarių butus ir vieną kambarį laiko „atsargoje“ – naujajam šeimos nariui. Toks sprendimas, turint omenyje gyvenimo tempą ir tendencijų kaitą, nėra protingas – kainuos ir papildomas plotas, ir išlaikymas, o kol jo prireiks, iš esmės gali pasikeisti poreikiai, būsto įrengimo ir išplanavimo tendencijos.

Svarbu, ir kad būstas turėtų bent vieną ryškesnį išskirtinumą: gražų vaizdą pro langą, erdvių išplanavimą, techninius ar architektūrinius sprendinius. Jis turi būti patrauklus reiklesniems pirkėjams, kurių netrukus ims dairytis šeimininkai; tokiems, kaip Jūs patys – gyvenantiems savo malonumui.

Svarbus ir būsto ekonomiškumas – jauni žmonės pinigus nori skirti sau ir savo pomėgiams, bet ne būsto išlaikymui. Vengti reikėtų pirkti būstą ateičiai, renkantis didesnį, nei dabar reikalingas, plotą. Tuo tarpu, kai kurių sprendinių, orientuotų į ateitį, atsisakymas leistų sutaupyti: dabar tikrai nebūtinos vaikų žaidimo aikštelės ar artimi darželiai bei mokyklos – svarbiau nedidelis atstumas nuo darbovietės, miesto centro ar kitų aktualių lokacijų.

Patogus susisiekimas – svarbiausias šeimos su vaikais prioritetas

Susilaukus pirmojo vaiko, iš esmės pasikeičia gyvenimo ritmas ir prioritetai, todėl ieškodami būsto, rinkitės ne kvadratinio metro kainą, o pirmiausia atkreipkite dėmesį į lokaciją: kad neišvengiamos kelionės iki tikslo skirtingose miesto vietose, žemesnė energinio naudingumo klasė netaptų našta, kurios galima išvengti.

Dėmesį reikėtų atkreipti į rajono potencialą, galimą jo plėtrą, ir į būsto statybos metus – sena statyba gali pareikalauti dideliu investicijų. Beje, būsto vieta turi būti patogi ne tik šeimininkams, bet ir, pavyzdžiui, auklei, kurios paslaugų, tikėtina, prireiks.

Svarbu kainą vertinti ne aritmetiškai, bet kompleksiškai – atsižvelgti į tai, kiek saugi kaimynystė, artimoji aplinka palanki ir patogi auginti vaikus, ar pritaikyta infrastruktūra yra pakankamai arti, ar būstas turi šiuolaikiškus technologinius sprendimus (rekuperatorių, taupius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus ir pan.).

4+ šeimos būstas

Tai yra laikotarpis, kada, statistiškai, žmonių vidutinės pajamos būna pačios aukščiausios. Būste šeima praleis apie 15 metų, todėl ypač svarbu jį rinktis atsakingai, išsiaiškinus savo šeimos poreikius, tačiau galvojant apie didžiausias su būstu susijusias svajones.

Šiame etape svarbu viskas: ir komfortiškas būsto plotas, kur kiekvienas šeimos narys turi savo erdvę ir netrūksta pagalbinių patalpų, ir vieta mieste ar už miesto, ir statybų kokybė bei inovatyvių sprendimų pasirinkimas. Nereikėtų pamiršti ir kaimynystės – ji nulems, kokius žmones sutiksite kasdien ir kokioje aplinkoje augs Jūsų vaikai.

Kai vaikai palieka namus

Ne tik vaikų atėjimas į šeimą, bet ir jų išsikraustymas iš tėvų namų gerokai pakeičia prioritetus. Anuomet toks svarbus komfortiškas būsto plotas tampa didele našta jį tvarkant ir išlaikant; gamtos artumas, bet kultūrinio gyvenimo trūkumas tampa trūkumu, – arba priešingai.

Dar daugiau: pardavus pasikeitusių poreikių nebeatitinkančio didelio ploto būstą, liks lėšų santaupoms, kelionėms ar reikalingoms investicijoms kitose srityse.

Todėl reikia išdrįsti įsiklausyti į savo – ne vaikų ar anūkų – poreikius, atsiriboti nuo to, kas jau sukurta ir užgyventa. Vis daugiau brandaus amžiaus žmonių pasirenka kardinalius pokyčius – iš miesto keliasi į užmiestį ir atvirkščiai; vietoje senos renkasi naują, modernią statybą, ieško tokio ploto, kurio reikėtų jų poreikiams.

Šiame gyvenimo tarpsnyje pirkėjai turi būti itin reiklūs statytojui ir rinktis tik patikimą – vienadieniai statytojai sieks sutaupyti ir rinksis netvarius sprendinius, kurie iš tokio būsto šeimininkų gali pareikalauti papildomų investicijų. Būstą reikėtų rinktis jį vertinant ypač kritiškai ir atmesti variantus, neatitinkančius bent vieno iš prioritetų.