• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

BIM praktika: projektuotojai lenkia įstatymų kūrėjus

2017 balandžio 18 d.
french-bat.fr vizual.
french-bat.fr vizual.

Aplinkos ministerija dar tik rengia statybų skaitmeninimo priemonių planą ir skaičiuoja metus, kurių prireiks įdiegti statinio informacinį modeliavimą (ang. Building Information Modeling, BIM) valstybiniu mastu. Mūsų pašnekovai – architektai, inžinieriai ir konstruktoriai – dalijasi jau sukaupta projektavimo BIM aplinkoje patirtimi. Jie patvirtina, kad dėl šios naujovės tenka brautis per komunikacijos džiungles, bet įrodinėja, kad apačios veikia efektyviau nei valstybinis aparatas ir net gali pagreitinti jo užkūrimą.

m_simkus_250

Martynas Šimkus
Bendrovės „Mepco“ Direktorius

Inžinerinių sistemų skaičius ir svoris bendrame pastato projekte nuolatos auga. Šiais laikais pastatai nebeįsivaizduojami be vėdinimo, šaldymo, pastatų valdymo (ang. Building Management System – BMS) ar kitų inžinerinių sistemų.

BIM diegimo grandinėje inžinerinės sistemos irgi yra labai svarbios. Jeigu BIM aplinkoje būtų rengiamos tik architektūros ir konstrukcijų dalys, tai toks projektas negalėtų būti vadinamas BIM projektu, nes jame trūktų begalės informacijos. Reziumuojant inžinerinių sistemų projektuotojo vieta BIM projekte yra ne mažiau svarbi nei architektų ar konstruktorių.

Dėl mūsų modelio perdavimo kitiems dalyviams – projekto rengimo stadijoje su kitais dalyviais keičiamės IFC failais arba dirbame viename programinės įrangos faile, kuris yra įkeltas į serverį. Užsakovui dažniausiai perduodami IFC failai.

Kas dirbant su BIM priklauso nuo projektuotojo, o kas nuo kitų projekto dalyvių? Galiu paminėti vieną skirtumą. Projektuodamas inžinerinius tinklus, projektuotojas dažniausiai suprojektuoja sistemą kaip visumą. O statybininkai, naudojantys BIM modelį statybose, norėtų, kad projektą būtų galima dalyti pagal statybos etapus, pavyzdžiui, požeminė dalis, pirmas aukštas, antras aukštas ir t. t. Vadinasi, projekte inžinerinės sistemos turi būti padalintos aukštais ar pan. Visa tai galima padaryti, tiesiog užsakovas turi iš anksto pateikti savo reikalavimus projektuotojams. Beje, kai kurie statytojai tai jau ir daro.

Priežasčių, kodėl projektuotojai vis dar vengia projektuoti BIM aplinkoje – keletas. Pirmiausia kvalifikacija: ne visi projektuotojai geba naudotis BIM programine įranga. Kita priežastis – kaina. BIM projektavimo įranga kainuoja nemažus pinigus, todėl reikalinga iš dalies didelė investicija. Trečia, irgi svarbi priežastis yra projekto kokybė. Rengiant projektą BIM aplinkoje, visos sistemos turi būti suderintos 3D aplinkoje, kitaip užsakovas matys begalę klaidų ir gali suabejoti projektuotojų kvalifikacija. Nors taip neturėtų būti, Lietuvoje didelė dalis projektuotojų savo sprendinių ar susikirtimų detalizavimą palieka darbo projekto stadijai. Žiūrint 2D parengtus planus, didžiosios dalies galimų susikirtimų nesimato, o BIM projekte viskas būtų akivaizdu.

t_gaizauskas_250

Tomas Gaižauskas
Įmonės Architektūros namų architektas

Projektuotojo, arba, tiksliau, architekto, vieta BIM diegimo grandinėje yra pirminė (neskaitant programavimo). Pradedant objekto kūrimu, jo koncepcija, tūriu, idėja, baigiant jo detalizavimu. Vienas iš BIM sistemos privalumų yra galimybė spirališkai ir etapiškai detalizuoti modelį. Prisijungus ir bendradarbiaujant su kitų dalių – konstrukcijų, inžinerinių tinklų – projektuotojais, modelis tikslinamas, koreguojamas, adaptuojamas. Šiame etape labai svarbu tarpusavyje komunikuoti, mokėti dirbti komandoje.

Mano patirtys perduodant BIM modelį (3D modelis dar nebūtinai yra BIM modelis) kitiems projektavimo dalyviams įvairios. Kadangi BIM projektuodami naudojame jau daugiau kaip 10 metų, būta įvairių patirčių: ir labai gerai sustyguoto komandinio darbo, ir prastesnių pavyzdžių. Viskas priklauso nuo projektuotojų noro bendradarbiauti, techninių žinių bagažo ir bendro požiūrio į galutinį produktą.

Nuo projektuotojo priklauso pirminės BIM modelio gyvavimo stadijos, o nuo šių – modelio detalumas, atlikimo kokybė, klaidų išvengiamumas, tikslumas. Vėliau, naudojant BIM modelį kitoms reikmėms (atliekant įvairias analizes, tokias kaip gaisro plitimo, insoliacijos, garso sklaidos, šilumos laidumo ir t. t.), tai jau priklauso nuo kitų projekto dalyvių. Taip pat toliau modelį galima naudoti gaminant elementus, koordinuojant darbus statybų aikštelėje, valdant projektą ir galiausiai griaunant ar rekonstruojant pastatą, remonto bei interjero darbams.

Nemanau, kad reikėtų keisti ką nors iš esmės, tiesiog visos BIM projekto gyvavimo dalys turėtų būti atliekamos laiku ir savo srities specialistų.

Vyresnio amžiaus projektuotojai dažnai vengia BIM aplinkos dėl visai kitokio projektavimo principo. Ilgą laiką braižant ranka arba naudojant CAD sistemas pereiti prie BIM sistemų nėra taip paprasta. Dažnai projektuotojai žino esminius skirtumus, naudas, bet atidėlioja dėl laiko trūkumo (nukelia programinės įrangos mokymus arba visišką perėjimą prie BIM sistemos), taip pat – dėl nemažos programinės įrangos kainos.

Visos projektavimo grandys (arba bent jau didžioji jų dalis) irgi turi būti pasiruošusios, susiderinusios tarpusavyje. Paprastai daugiau nesklandumų kyla su inžinerinių tinklų projektuotojais. Tačiau šios tendencijos po truputį nyksta, vis daugiau skirtingų sričių projektuotojų prisitaiko prie BIM sistemos ir rezultatyviai ją naudoja.

Kaip ir minėjau, mes projektuojame BIM sistemoje jau seniai, su didesnėmis problemomis nesusiduriame, nors kartais pasitaiko mažų neatitikimų ar klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Projektuojant gyvenamuosius namus, labai svarbus ir asimiliuotas architekto bei konstruktoriaus darbas, tuomet užsakovas gauna daug pridėtinės vertės: tikslius medžiagų kiekius, visas išsamiai pateiktas ir tarpusavyje sukoordinuotas projekto dalis, konkrečių problemų sprendimus, kurių nebeprireikia spręsti statybų aikštelėje, galų gale – tūrinį savo būsimų namų vaizdą.

r_sanderson_250

Ramunė Sanderson
Kraštovaizdžio architektė

Ar projektuojant bus naudojamas statinio informacinis modeliavimas, priklauso nuo užsakovo norų ir skiriamų lėšų bei suburtos komandos gebėjimo dirbti remiantis BIM principais. Savo iniciatyva skaitmeninio statinio modelio nenaudojame. Kadangi BIM procesas reikalauja papildomų resursų, ypač laiko, jo naudojimas turi būti pagrįstas, be to, palaikomas užsakovo.

Su BIM procesu teko susipažinti ir jame dalyvauti dirbant Didžiojoje Britanijoje, projektuojant viešo objekto sklypo plano dalį. Daugiausia iššūkių mums, kraštovaizdžio architektams, kyla sprendžiant esamų ir projektuojamų inžinerinių tinklų bei projektuojamų želdinių (ypač medžių) suderinamumą, taip pat projektuojant želdinius ant požeminių statinių perdangų.

BIM proceso diegimas – tarsi naujos kalbos mokymasis: tam reikia ir laiko, ir pastangų, taip pat 3D programinės įrangos. Ir įgyvendinant projektą BIM proceso taikymas reikalauja papildomų laiko sąnaudų. Be to, visavertis procesas leidžia numatyti problemas ir optimizuoti sprendinius dar projektavimo stadijoje.

Kraštovaizdis – integrali sistema, kurią sudaro gyvenamoji aplinka, statiniai, inžinerinės sistemos. Dažnai kraštovaizdžio architektas per vėlai įtraukiamas į procesą, tuomet, kai viskas jau būna pastatyta, ir užsakovai tenori pasodinti keletą augalų, o ir šie nebetelpa.

Labai svarbu projektavimo proceso kokybė ir dalyvių kompetencijos, kad visi projektuotojai, taip pat kraštovaizdžio architektai, į procesą įsijungtų laiku ir dirbtų komandoje.

e_timinskas_250

Edgaras Timinskas
VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Inžinerinės grafikos katedros lektorius, įmonės D. Bulybenko konstruktorių grupės konstruktorius

Bene pagrindinė problema, su kuria susiduriame rengdami projektus, pritaikytus BIM koncepcijai, yra BIM bibliotekų stygius. Dažniausiai jas turi susikurti patys projektuotojai: architektai, konstruktoriai, inžinieriai. Mūsų statybų rinka palyginti maža, o dauguma gamintojų orientuojasi į dideles rinkas, joms pritaikytos ir BIM bibliotekos. Tam, kad galėtų naudoti skaitmeniniame modelyje, projektuotojams tenka patiems reikiamus gaminius ar elementus adaptuoti Lietuvos rinkai.

Norėtųsi, kad gamintojai aktyviau kurtų BIM bibliotekas, nes tik tuomet statinio informaciniame modelyje įmanoma pateikti išsamią informaciją be klaidų. Žinoma, yra įvairių BIM įrankių, kai kurios bibliotekos universalios, pavyzdžiui, mums, konstruktoriams, aktualūs armatūros strypai, betono klasės ir pan.

Vis dėlto susiduriame su daugeliu kitų objektų – tam tikrais elementais, specifinėmis medžiagomis, kurios naudojamos tik Lietuvoje. Aš galiu aprašyti projekte naudojamas medžiagas, bet jei netinkamai pateiksiu informaciją, atsiranda pavojus, kad kiti projekto dalyviai, kurie naudos mano BIM modelį, ją neteisingai interpretuos arba netiksliai įvertins konkrečių medžiagų kiekius ar kitus parametrus. Tuomet atsiranda klaidų, nukenčia BIM reputacija.

Dauguma užsakovų įsivaizduoja, kad BIM modelis sukuriamas tik paspaudus kelis kompiuterio klaviatūros klavišus. Svarbu suprasti, kad jeigu netinkamai parengiama projekto informacija, kuria remiasi visos projekto grandys, sukūrus modelį gaunamos klaidos. Reikia suprasti ir tai, kad taikant BIM koncepciją pradinėje stadijoje sugaištama daugiau laiko, negu įprastai rengiant projekto medžiagą. Užsakovai piktinasi – kam jiems investuoti, jei kuriant trimatį modelį vis tiek neišvengiama klaidų. Vis dėlto labai svarbu, kad užsakovas žinotų, ko jis tikisi iš BIM projekto – sutaupyti laiko, išvengti perteklinio medžiagų naudojimo, nepagrįstų investicijų, lengviau valdyti informaciją ar pan.

Pereinamasis laikotarpis išties sunkus. BIM iniciatorių tikslas – susitarti, kas vadintina statinio informaciniu modeliu, sukurti standartizuotą skaitmeninę statybų kalbą, kuria kalbėtų visi projekto dalyviai, t. y. naudotų vienodo tipo duomenis ir brėžinius. Kol to nėra, iš padėties tenka suktis patiems projektuotojams. Mes, projektuotojai, konstruktoriai, atliekame ne savo darbą – užsienio bibliotekose pateikiamą informaciją adaptuojame savo projektuose.

Yra ir priešingų pavyzdžių – kai gamintojas pasirūpina savo gaminių skaitmeninimu ir pritaikymu skirtingiems programų paketams. Sukurtą trimatį modelį ir jo aprašomąją informaciją galima parsisiųsti bet kokiu formatu. Taip išsprendžiama skirtingų formatų problema ir išvengiama gaminio ar medžiagos aprašomosios informacijos klaidų. Manau, kad standartiniai gaminiai arba medžiagos, naudojami Lietuvos rinkoje, turėtų būti pritaikyti BIM programų paketams.

Komanda – projektuotojai ir statybininkai – turi nuolat bendrauti ir ieškoti sprendimų. Jeigu projektuoju konstrukcijas, turiu kalbėti su statybininkais, kurie taiko konkrečius technologinius sprendimus konkrečiame projekte, taigi gali padėti parinkti racionaliausius sprendimus, kad nereikėtų per daug užsimesti medžiagoms ir pan. O juk statinio informacinio modelio tikslas ir yra sumažinti nuostolius, parengti kokybišką projektą.

Suprantama, sunku perimti naują dalyką. Patyrę specialistai braižydami dvimačius brėžinius dirba greitai, kuriant trimatį modelį bent jau iš pradžių užtrunkama ilgiau, produktyvumas krinta. Dauguma projektuotojų su tuo nesusitaiko, imasi skaitmeninio modelio, tačiau atsiradus klaidų numeta jį, grįžta prie dvimačių brėžinių, bando ištaisyti klaidas, kyla chaosas.

Kitas dalykas – kad skaitmeniniame modelyje sukaupiama daug informacijos, bet ar ja bus pasinaudota? Jei parengiamas skaitmeninis modelis, išsami darbinė medžiaga statybos etapui (papildomi vaizdai, brėžiniai, aprašomoji informacija), tačiau niekas jos nenaudos, nereikalingai sugaištamas laikas. Manau, labai svarbu bendradarbiauti su statybininkais, dažniau apsilankyti statybų aikštelėje. Bandėme aiškintis, kurios trimačio modelio dalys ir kokio detalumo jiems reikalingos. Žinoma, kol kas įprasčiau reikiamos informacijos ieškoti brėžiniuose. Ir tai suprantama – juk skaitmeniniu formatu pateiktos BIM informacijos taikymas statybų aikštelėje dar neįteisintas, o internetas dažnoje statybų aikštelėje – prabanga.

Vis dėlto naudotis BIM įrankiais įmanoma ir statybų aikštelėje, tik reikia surasti efektyvumo bei patogumo balansą. Mes, projektuotojai, sėdime prie didelių kompiuterių ekranų, o statybų aikštelėje dažniausiai skaitmeninio modelio peržiūros galimybės ribotos – naudojamasi mažais nešiojamaisiais kompiuteriais arba išmaniaisiais telefonais. BIM aplinkoje įgyvendinę vieną projektą aukso vidurio nesurasime, todėl svarbu, kad BIM naudą suvoktų ne tik konstruktoriai ar projektuotojai, bet ir statybininkai.

Galiausiai turėtų būti pakoreguota įstatymų bazė, kad būtų galima oficialiai naudoti skaitmeninius BIM modelius arba brėžinius, pasirašytus elektroniniu parašu, o tai kol kas neįteisinta statybų aikštelėje. Iki šiol galioja popieriniai brėžiniai, pasirašyti ranka ir su antspaudu.

Kuriant skaitmeninį modelį statybininkai dažniausiai prisijungia bene paskutiniai. Būtų puiku, jei generalinis rangovas paaiškėtų daug anksčiau, tuomet būtų galima suderinti technologinius aspektus, parengti kokybišką modelį, brėžinius. Tokiu būdu sutaupytume daug laiko, išvengtume korekcijų, perdarymų.

Mano praktikoje buvo atvejis, kai parengėme konstrukcinę dalį su vienu BIM įrankiu, modelį nusiuntėme įmonei, kuri turėjo įrengti fasadų sistemą, o ši, pasirodo, naudojo kitą įrankį, tad negalėjo susitvarkyti su mūsų pateikta informacija. Tai dar viena opi problema, kuri iki galo neišspręsta ir pasauliniu mastu. Toje situacijoje pavyko surasti kompromisą. Specialistai pritaikė dalį mūsų modelio, tuomet parengė savąjį.

Norint efektyviai išnaudoti BIM projektinę informaciją reikia, kad visi dalyviai naudotų vienodą informacijos pateikimo standartą. Jei viena įmonė investavo į BIM sistemą ir sukūrė savo įmonėje vidinį standartą, kuris aprašo visas taisykles, kaip reikia dirbti ir naudoti BIM informaciją, o kita ne – pagal kurios įmonės sistemą dirbsime įgyvendindami konkretų projektą? Arba, pavyzdžiui, gamintojas įsidiegęs vienokią BIM informacijos apdorojimo sistemą ir dalyvauja keliuose projektuose: ar šiuo atveju jis turi keisti savo vidinę sistemą, ar kiti projekto dalyviai turi prisitaikyti prie jo? Ir vienu, ir kitu atveju BIM informaciją reikia sutvarkyti taip, kad visi projekto dalyviai ją vienodai suprastų ir galėtų pritaikyti. Jei visi dirbsime naudodami skirtingus standartus ir sistemas, tokiu atveju negalėsime efektyviai išnaudoti BIM projektavimo koncepcijos privalumų.

d_regelskis_250

Dalius Regelskis
Architektas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros ir Interjero dizaino katedrų lektorius

Tradicinis 2D modelio braižymas ir medžiagų kiekių skaičiavimas spaudant skaičiuotuvą šiandien labiau asocijuojasi su viduramžiais, o ne pažanga. Tokiu būdu dirbant ir atliekant projekto korektūras, ypač kai jų yra ne viena, lieka aibė klaidų, galiausiai planai nesutampa su fasadais, fasadai prasilenkia su pjūviais, plotų skaičiavimai neatitinka realaus patalpų dydžio ir t. t. Klaidos labai brangiai kainuoja statybų metu, be to, gaišina laiką ir visiškai nepadeda bendrauti nei su užsakovais, nei su partneriais ar rangovais.

BIM sistemos gerokai supaprastina ne tik pastatų projektavimą, statybą, bet ir jų eksploatavimą. Architektai, inžinieriai, konstruktoriai, taip pat rangovai ir pastatų savininkai naudodami BIM gali efektyviai bendradarbiauti, keisdamiesi tuo pačiu 3D modeliu ir jo informacija.

Architektai stato virtualų 3D modelį, jį derina su užsakovais, o vėliau perduoda inžinieriams ir konstruktoriams. Šie, naudodami savo programas, atlieka skaičiavimus ir papildo modelį savo projektuojamomis dalimis. Toks modelis grįžta pas architektus papildytas konstruktyviniais elementais, vamzdynais, ortakiais, rekuperacinėmis sistemomis ir t. t. Tokiu būdu atsiveria naujų galimybių projektuotojams, rangovams, gamintojams ir tiekėjams efektyviai dirbti prie to paties projekto. Sklandus bendradarbiavimas nepaisant fizinio atstumo sutaupo labai daug laiko ir yra vienas pagrindinių verslo sėkmės veiksnių.

Nors kartais teigiama, kad patyrę projektuotojai vengia išbandyti BIM galimybes dėl didesnių laiko sąnaudų projektuojant ar papildomų išlaidų programinei įrangai įsigyti, brandaus amžiaus profesionalą, visą gyvenimą projektavusį ir braižiusį rankomis, išmokyti projektuoti naudojant programinę įrangą ARCHICAD yra lengviau nei pirmakursį studentą. Taip yra todėl, kad ši programa buvo sukurta pačių architektų ir yra skirta architektams, tad darbo aplinka ir įrankiai architektui savaime pažįstami. Projektavimas BIM aplinkoje atriša architektams rankas ir leidžia atsiskleisti jų kūrybingumui, išvengti monotoniško techninio darbo.

Nors ir lėtai, BIM įrankiai Lietuvoje skinasi kelią. Anksčiau architektui tekdavo visus brėžinius keliais egzemplioriais spausdinti, lankstyti, susegti, vežti į statybas – tai kainavo ir laiko, ir nemažų finansinių išlaidų, o šiandien užtenka elektroniniu paštu nusiųsti PDF bylą darbų vadovui. Statybinius mazgus reikėdavo išbraižyti linijomis, o dabar kur kas efektyviau pateikti 3D modelio pjūvius ir vaizdus įvairiais rakursais.

Be to, statybose brėžinius ir vaizdus galima peržiūrėti planšetėje, nebūtina jų spausdinti, o BIMx – virtualaus pastato vedlys – leidžia pasivaikščioti po trimatį pastato modelį ir apžiūrėti jį vartotojo kompiuteryje ar mobiliajame telefone net ir neturint programinės įrangos.

g_zorskaite_250

Gintarė Zorskaitė
Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė

Vyriausybė neseniai priėmė sprendimą įdiegti statinio informacinio modeliavimo sistemą Lietuvoje per artimiausius penkerius metus, ir tai yra tikrai sveikintinas dalykas. Lietuvos projektavimo įmonių asociacija džiaugiasi, kad pagaliau apie tai kalbama, nes ne viena projektavimo įmonė naudoja šias technologijas.

Asociacijos nuomone, BIM yra vienas įrankių, leidžiančių užtikrinti projektavimo kokybę. Novatoriškas požiūris ir žingsniai pirmyn su naujausiomis technologijomis yra būtini siekiant pažangios visuomenės vystymosi.

BIM klausimais bendradarbiaujame ir su Lietuvos statybininkų asociacija, esame VšĮ „Skaitmeninė statyba“ dalininkai. Asociacijoje specialiai sukūrėme ir Skaitmeninės statybos komitetą. Rengiame savo veiklos programą, diskutuojame, kaip galėtume pagelbėti tai pačiai Aplinkos ministerijai savo konsultacijomis, įžvalgomis, poreikių iškėlimu – juk praktikas, gamybininkas geriausiai mato, ko sistemai reikia ir ko trūksta.

Akivaizdu – šiandien dar stinga svarbių teisės aktų, rekomendacijų, ir per penkerius metus reikės daug nuveikti. Yra neaiškumų viešuosiuose pirkimuose – patys užsakovai, prašydami BIM naudojimo projektų rengimo stadijoje, dar gerai neįsivaizduoja, kaip formuluoti sąlygas, specifikacijas. Jiems trūksta rekomendacijų, nurodančių, kokio detalumo projektas turi būti kiekvienoje – pastato projektavimo, statybos ar net eksploatacijos – stadijoje, kad BIM būtų naudingas taip, kaip privalu – viso pastato tarnavimo laikotarpiu.

O šviečiamoji veikla – programinės įrangos mokymai, institucijų seminarai ar konsultacijos – yra neatsiejama nuo spartesnio ir efektyvesnio šio įrankio – statinio informacinio modeliavimo – naudojimo. Juk BIM yra įrankis, galintis palengvinti darbą visiems – nuo projektuotojų iki pastato eksploatuotojų.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2016 / 6.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad