• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

BIM iššūkiai: specifinės kompetencijos ir standartų suvienodinimas

2018 liepos 4 d.
„Šilo namai“
Įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, BIM naudojimas apėmė planavimą, projektavimą ir statybas. „YIT Kaustos“ nuotr.

Skaitmeninės statybos technologija – statinio informacinio modeliavimo sistema (angl. Building Information Modeling, BIM), vis dažniau taikoma įgyvendinant nekilnojamojo turto projektus ne tik didelę patirtį šioje srityje turinčiose šalyse, bet ir Lietuvoje. Vienas sėkmingų BIM panaudojimo mūsų šalyje pavyzdžių – darnios nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ įgyvendintas gyvenamųjų namų projektas „Šilo namai“ Kaune.

BIM nauda – nuo projektavimo iki statybų pabaigos

Už efektyvų BIM taikymą vykdant šį projektą bendrovė apdovanota „Lietuvos BIM projektai 2018“ prizu geriausio gyvenamųjų namų BIM projekto kategorijoje. Tai jau ne pirmas įmonės gautas apdovanojimas už pasiekimus skaitmeninės statybos technologijų srityje.

„YIT Kausta“ BIM vadovas Audrius Leonavičius sako, kad skaitmeninis statybų modeliavimas rengiant projektą jau gana įprastas, tačiau platesnis BIM taikymas visuose statybų etapuose Lietuvos rinkoje dar nėra labai paplitęs.

„Didžiausią naudą BIM suteikia tuomet, kai BIM modelio informacija naudojama ne tik planuojant darbus ir projektuojant pastatą, bet ir vykdant statybą, atliekant konkrečius technologinius darbus, jų priežiūrą. Sistema suteikia galimybę taikyti BIM ir užbaigus statybos darbus – efektyviai administruoti ir prižiūrėti statinį“, – pažymi A. Leonavičius.

Anot BIM eksperto, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, BIM naudojimas apėmė tris iš keturių svarbiausių etapų – planavimą, projektavimą ir statybas. BIM modelis projekte iš dalies numatytas ir jau pastatytų namų priežiūrai, nors ši BIM pritaikymo sritis paprastai yra aktualesnė eksploatuojant gamybinius ar administracinius pastatus.

Didžiausias iššūkis – BIM procesų integracija

„Manau, kad, skirdama apdovanojimą projektui „Šilo namai“, ekspertų komisija pirmiausia ir įvertino BIM integruotumą, panaudojimą viso projekto metu. Stengiamės, kad BIM apimtų kuo daugiau projekto dimensijų ir tokiu būdu leistų efektyviau ir tiksliau dirbti su kiekviena iš jų, sykiu padėtų pasiekti geriausią galutinį rezultatą“, – pabrėžia A. Leonavičius.

Pasak bendrovės „YIT Kausta“ atstovo, didžiausias iššūkis taikant BIM yra ne vienos ar kitos skaitmeninės BIM sistemos ar modelio naudojimas tam tikrame konkrečiame statybų etape, o tinkama visų procesų integracija, konceptualios BIM panaudojimo struktūros kiekvienam projekto etapui sukūrimas ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.

„Be abejo, įgyvendindami projektus, sukaupiame vis daugiau patirties, žinome, ką galime pritaikyti iš ankstesnių darbų, kurie procesai gali būti standartizuoti, o ką reikia modeliuoti iš naujo. Naudotis tinkamai paruoštu pastato informaciniu modeliu nėra sudėtinga, tačiau specifinių kompetencijų ir žinių reikia būtent plačios apimties BIM projektui parengti, kruopščiam sustygavimui ir valdymui“, – teigia specialistas.

„Šilo namai“. „YIT Kaustos“ nuotr.

Išbandė naujus BIM taikymo būdus

A. Leonavičius pasakoja, kad, įgyvendinant „Šilo namų“ projektą, įgyta vertingos patirties naudojant naujus BIM taikymo būdus. 3D elementų susiejimas su laiko grafiku ir sąmatiniais įkainiais užtikrina patikimą darbų kiekio suskaičiavimą, numatomų sąnaudų poreikį, išlaidų ir pajamų planavimą bei kontrolę. Taip galima tiksliau užsakyti medžiagų kiekį, išvengiant paklaidų ir likučių, sykiu – papildomų išlaidų. Atlikti darbai ir su jais susijusios išlaidos, priklausomai nuo darbų baigtumo procento, generuojami automatiškai, remiantis turima BIM informacija. Visa informacija sistemiškai kaupiama vienoje vietoje, vartotojai dirba realiu laiku bendroje aplinkoje.

„Šių sistemų panaudojimas buvo dar vienas žingsnis BIM projekte integruojant skirtingas statybų dimensijas. Žinoma, pasitelkiant naujus BIM taikymo būdus ir principus, ne visuomet išvengiama ir tam tikrų neaiškumų, bet galiausiai pastangos, siekiant juos pašalinti, atsiperka, o kartu suteikia naujos patirties“, – aiškina A. Leonavičius.

Svarbu vienodi standartai

Ekspertas pažymi, kad sėkmingam BIM taikymui reikšmingas tinkamas projekto valdymas nuo pat pradžios iki pabaigos. Svarbu, kad visi projekto dalyviai naudotų tą pačią metodologiją ir standartus, nes kitu atveju gali atsirasti klaidų.

„Projektuotojams visuomet pateikiame aiškius su BIM modeliavimu susijusius reikalavimus. Taip užtikriname projekto vientisumą ir išvengiame neatitikimų. Projektuotojai šiandien jau dažnai naudojasi BIM, tačiau neretai taiko skirtingus metodus, skirtingą programinę įrangą, taip pat turi įvairią patirtį. Todėl siekiant, kad BIM aprėptų visus statybų etapus, būtina apie tai galvoti ir sistemingai dirbti nuo pat pradžių“, – sako A. Leonavičius.

„YIT Kausta“ atstovo teigimu, BIM yra tuo naudingesnis, kuo daugiau su statybų projektu susijusių pusių gali jį taikyti. Pavyzdžiui, naudojant gerai paruoštą virtualųjį statybų modelį, lengviau vykdyti ir statybos darbų kokybės kon trolę. Pastebėtos klaidos ir neatitikimai iš karto pažymimi sistemoje ir joje yra matomi tol, kol nepašalinami statybų aikštelėje. Dėl to už techninę darbų priežiūrą atsakingiems asmenims yra paprasčiau kontroliuoti tokių klaidų šalinimo eigą.

BIM taiko visuose savo projektuose

„Jau maždaug porą metų visus pačios bendrovės vystomus projektus „YIT Kausta“ įgyvendina pasitelkdama BIM. Turėjome tikrai ne vieną sėkmingą BIM panaudojimo atvejį. „Šilo namų“ projektas yra dar vienas mūsų pasiekimas šioje srityje, kadangi savo procesuose dar labiau praplėtėme skaitmeninės sistemos taikymo galimybes, įtraukdami atliktų darbų kiekio skaičiavimo principus naudojant 3D modelio informaciją“, – pabrėžia A. Leonavičius.

Anot BIM eksperto, apskritai skaitmeninės statybos srityje per pastaruosius metus Lietuvoje jaučiamas progresas, tačiau išimtinai tik privataus sektoriaus pastangomis ir iniciatyva.

„Projektuojant BIM jau tampa tam tikra norma, tačiau svarbu, kad skaitmeninės statybos praktikos plėstųsi ir apimtų daugiau statybos etapų. Matome, kad virtualusis modeliavimas gali būti panaudotas plačiau. Tokioms naujovėms statybų aikštelėje neretai priešinasi ir tradiciniais metodais dirbti įpratę specialistai, rangovai. Vis tik, manau, situacija pasikeis, o statybų sektorius dėl to galės sukurti dar daugiau vertės“, – įsitikinęs A. Leonavičius.

 RĖMĖJO TURINYS 

Komentarai

statyba ir architektura
archicad