Tai, kad statinio informacinis modeliavimas (BIM) jau senokai ne naujiena projektuotojams, niekam nebekelia abejonių. O štai klausimas, ar realus Lietuvoje BIM kelias iš projekto į statybų aikštelę, dar ragina diskutuoti. Vis tik panašu, kad jau galima teigti: modelis prasiskynė kelią ir į fiziškai realius statybos darbus, nors taikymo nesklandumų dar netrūksta.

Užtikrinami tikslesni kiekiai

VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius doc. dr. Vladimiras Popovas įsitikinęs, kad statinio informacinis modeliavimas visų pirma yra instrumentas ir priemonė projektavimui, tačiau pabrėžia, kad jo vaidmuo neįkainojamas ir planuojant statybos darbų organizavimo projektą. Jo nuomone, pirmiausia tiesioginė nauda statybai projektuojant BIM aplinkoje yra tikslesni kiekiai – modelis leidžia vykdyti kiekio apskaitą daug greičiau ir efektyviau. Būtent tai pirmiausia panaudojama statybose, bent jau rangovo konkurso metu. Taigi, visa tai, kas iš modelio generuojama automatizuotu principu, pavyzdžiui, medžiagų, konstrukcijų žiniaraščiai, bus tiek tikslūs, kiek tikslus bus pats modelis.

Doc. dr. V. Popovas atkreipia dėmesį, kad pats modelis ir, žinoma, jo nulemti tikslesni kiekiai, leidžia gauti tiesioginės naudos sudarant sąmatas, skaičiuojant statybos išlaidas. „Jeigu egzistuoja sąmatinės sistemos, kurios leidžia kiekiais operuoti ne daugybos lentelės principu, o juos paversti sąmatiniais, parametriniais rodikliais, gaunama daug aukštesnio lygio sąmata“, – teigia pašnekovas.

Nuoseklesnis kalendorinis grafikas

Anot doc. dr. V. Popovo, šiuo metu jau realiai pritaikomas modelio sujungimas su kalendoriniu grafiku. Taip gaunama daigybė simuliacijų, animacijų, kurias galima panaudoti labai įvairiai ir plačiu mastu, pradedant nuo statybos aikštelės generalinio plano ir technologinių kortelių sudarymo iki darbininkų apmokymo, kaip ir kokia seka turi vykti darbai. Šios simuliacijos taip pat leidžia atlikti stebėseną, procesą ir tam tikras prognozes. Be to, galima netgi bandyti optimizuoti kalendorinį grafiką, nes per modelį, kuris visiems matant formuojamas iš atskirų elementų, atsiskleidžia problemos, pavyzdžiui, kalendorinio grafiko nuoseklumo bėda. Taigi, galima spręsti ir apie kalendorinio grafiko kokybę.

Realiai pritaikoma ir daugiau sričių: statybos aikštelės organizavimas, jos valdymas, mechanizmų ir teritorijų išdėstymas, t. y. visi atliekami darbai, ruošiant statybos organizavimo projektą. Visa tai taip pat galima pritaikyti tikrovėje kartu su simuliacijos, animacijos elementais, pagal poreikį susiejant su kalendoriniu grafiku.

VGTU docento nuomone, veiksmai (logistika, įvairios finansinės prognozės, darbų organizavimas su rangovu, montavimo schemų tikrinimas ir optimizavimas), kurie yra atliekami per 3D modelio sujungimą su 4 ir 5 dimensija arba jos priemonėmis, atveria naujų galimybių. Jis atkreipia dėmesį, kad 3D modelis idealiu atveju yra gaunamas iš projektuotojų rankų, bet gali būti ir nepriklausomai sukurtas pačių statybininkų, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius, tokių pavyzdžių jau esama.

Investicija į žmonių kompetenciją

KTU Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanas dr. Darius Pupeikis teigia, kad šiandien jau tikrai galima panaudoti BIM modelį ir statybose. Panaudojimo spektras esąs išties platus: nuo komunikacijos, darbų planavimo, sąnaudų valdymo iki duomenų perdavimo statybų robotams. Jo nuomone, BIM taikymas Lietuvoje populiarėja ir iniciatyva ypač jaučiama tarp didžiųjų Lietuvos statybos rangovinių organizacijų, tačiau kartu tenka apgailestauti, kad didžioji dalis mažesnių subrangovinių organizacijų BIM šiandien netaiko. „Pagrindinės priežastys – žemiausios kainos kriterijus ir visuomenės (ne) supratimas apie projekto, BIM modelio, inžinerinių sprendimų vertę. Gaila, kad vis dar daug statytojų nevertina kokybiškų sprendimų ir galvoja, kad projektas yra popierius, skirtas statybos leidimui gauti. Būtina suprasti, kad investicija į kokybišką projektą, sprendimą, inovaciją (BIM) atsiperka stipriai“, – sako dr. D. Pupeikis. Jis atkreipia dėmesį ir į kitas problemas: žemą statybos etape dirbančių dalyvių kompiuterinio raštingumo ir BIM kompetencijų lygį, brangią ir greitai besikeičiančią programinę įrangą, duomenų apsikeitimo nesklandumus.

Dr. D. Pupeikis įsitikinęs, kad BIM visų pirma yra investicija į žmonių išteklius, jų kompetenciją, visuomenės švietimą, o ne tik į programinę ar techninę įrangą. Vis tik tarp Lietuvos projektuotojų dominuojančios smulkios projektavimo organizacijos dažnu atveju laimi konkursus pagal mažiausią kainos kriterijų. Tokiu atveju investicijos į inovacijas (BIM) lieka nuošalyje, o prioritetu tampa projektų kiekis už mažiausią kainą, toli gražu ne kokybė.

Trūksta nacionalinių BIM taikymo standartų

Dr. D. Pupeikis kalba ir apie egzistuojančias BIM taikymo problemas, susijusias su skirtingais standartais. „Statinys susideda iš atskirų projekto dalių (disciplinų), kurių galima priskaičiuoti apie 20 (architektūra, konstrukcijos, vandentiekis, šildymas, elektrotechnika, ryšiai ir t. t.). Atskiras projekto dalis atlieka skirtingos kompetencijos inžinieriai, kurie naudoja skirtingą programinę įrangą, duomenų bazes, metodikas, tačiau rezultatas (statinys) yra bendras, o sukurta informacija turi derėti tarpusavyje. Standartai taikant BIM yra dar svarbesni, kadangi integracija skaitmeninėje erdvėje yra kur kas didesnis iššūkis. Labiausiai paplitęs tarptautinis standartas BIM srityje yra vadinamas IFC (Industry Foundation Classes), skirtas keistis duomenimis tarp projekto dalių. Šiandien apie 200 programinės įrangos paketų yra suderinami su IFC standartu“, – aiškina dr. D. Pupeikis. Jo teigimu, Lietuvoje trūksta nacionalinių BIM taikymo standartų. Ypač būtinas statybos klasifikatoriaus standartas, kuris sutvarkytų informacinį chaosą ir tinkamai suklasifikuotų statinio elementus – tik taip esą galima efektyviai taikyti ir gauti naudą iš BIM.

Dr. D. Pupeikis neabejoja, kad BIM naudojimo kliūčių gali iškilti, nes tai itin plataus apibrėžimo sąvoka. Esama tikslų (BIM panaudojimo būdų), pasiekiamų paprastai ir lengvai, tačiau netrūksta ir tokių, kurie dar nėra išvystyti technine ar kompetencijų prasme ir sukelia tam tikrų problemų. Todėl, atsižvelgdamas į šiandien egzistuojančius modelio taikymo nesklandumus, dr. D. Pupeikis pataria, kad tiesiog vertėtų pasiimti iš BIM tai, kas yra paprasta, lengvai pasiekiama ir kas sugeneruoja apčiuopiamą naudą.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.