Be to, modernizacijos rūpesčius savivaldybės galės perduoti naujai įsteigtoms įmonėms arba daugiabučių namų administratoriams.
BETA jau įkūrė 7 regioninius padalinius, kurių pagrindinis tikslas, anot pašnekovo – būti šalia kiekvieno renovacijos proceso dalyvio ir jam padėti. Panašiai dirbo ir BUPA – miestuose veikė ir jos padaliniai. Kai dėl dabar neatskleidžiamų priežasčių juos buvo apsispręsta panaikinti, konsultuotis bendrijų pirmininkams tekdavo važiuoti į Vilnių. Panašu, klaidas nuspręsta taisyti.
Prieš darbus – specialūs mokymai
Kartu su Aplinkos ministerija BETA nuolat rengia mokymus atskiriems modernizacijos proceso dalyviams. Tikimasi, tai padės užtikrinti maksimalią darbų spartą ir kokybę. Gegužės ir birželio mėnesiais dešimtyje Lietuvos apskričių surengti mokymai 300 daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo administratoriams, savivaldybių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovams. BETA užduotis buvo išsamiai supažindinti suinteresuotąsias grupes su minėta programa, projektų finansavimo galimybėmis ir rengiamomis finansų valdymo priemonėmis, teisinio reguliavimo ypatumais bei pokyčiais, investicinių planų rengimu, statybos procesų valdymu ir kitais modernizacijai svarbiais klausimais. Tiesa, diskusijų dalyviai žurnalui „Statyba ir architektūra“ yra skundęsi, kad atsakymų „Nežinau“, „Kreipkitės raštu“ ir pan. susitikimų metu buvo daugiau, negu būtų galima tikėtis mokymuose.
Be šių mokymų, savivaldybių paskirtiems daugiabučių modernizavimo programos įgyvendinimo administratoriams buvo organizuojami mokymai sklandžiam rangos darbų per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) pirkimo procesui užtikrinti, seminaras Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos padalinių specialistams, techninės priežiūros vadovams.
Motyvuoti gyventojus nėra lengva
Kodėl dalis daugiabučių gyventojų modernizacijos nusprendė atsisakyti jau tada, kai turėjo kišenėje investicinius planus? Viešumoje girdėti, kad žmonėms abejonių sukėlė palyginti su ankstesniais metais išaugusios darbų sąmatos. V. Serbenta minėjo kitas priežastis. Pavyzdžiui, Pabradėje pagal naująjį Vyriausybės patvirtintą daugiabučių atnaujinimo modelį į daugiausia energijos naudojančių namų sąrašą buvo įtraukti keturi daugiabučiai, ir visų jų gyventojai atsisakė atnaujinti namus. Priežastis, anot BETA vadovo, aiški: kadangi Pabradė įeina į 14-os probleminių mūsų šalies teritorijų sąrašą, daugiabučių modernizavimas čia pradėtas pagal Probleminių teritorijų plėtros programą, kurios dalyviams kompensuojama 85% renovacijos išlaidų. Keturių daugiabučių gyventojai, matyt, nepanoro mokėti daugiau nei jų kaimynai.
Ignalinoje, irgi patenkančioje į probleminių Lietuvos savivaldybių sąrašą, net 15 namų buvo atnaujinti skyrus didesnę valstybės paramą, tačiau ir šiuo metu, paramai sumažėjus, pasak V. Serbentos, savivaldybės durys neuždaromos – gyventojai nori atnaujinti būstą. Mieste greitai neliks neefektyviai energiją naudojančių namų, gyrė rezultatus pašnekovas. Ignalinos miesto meras BETA vadovui paaiškino, kad geriausia motyvacija žmonėms – modernizuotuose namuose gyvenančių kaimynų pavyzdys: kai šildymo sezonas prasideda vėliau, baigiasi anksčiau, o mokėti reikia mažiau.
Tikisi užtikrinti skaidrumą
Naujosios agentūros vadovas pripažįsta: iki tos dienos, kai bus atnaujinti visi 24 tūkstančiai šalies daugiabučių, dar toli. „Mūsų agentūros siekis – sukurti priemones, kurios leistų savivaldybėms įgyvendinti didesnio masto projektus, tokius kaip miesto energinio efektyvumo didinimas, kuris apimtų ne tik daugiabučių namų, bet ir visuomeninių pastatų, individualiųjų namų, taip pat šilumos tiekimo, gamybos, kitos inžinerinės infrastruktūros, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo tinklų, kuriems išleidžiama ypač daug lėšų, atnaujinimą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Šiuo metu BETA kaip tik ir pradėjo analizuoti galimybes pristatyti tokį daugiabučių modernizacijos modelį, kuris apimtų minėtas priemones ir įtrauktų dalyvauti šilumos gamybos bei tiekimo sektorius. Kompleksinis turimų priemonių naudojimas, anot V. Serbentos, leistų užtikrinti maksimalius energinio efektyvumo rezultatus. Energijos paslaugų bendrovės, planuojama, galėtų perimti modernizacijos naštą iš savivaldybių. BETA direktorius tikisi, kad alternatyvus EPB (energijos paslaugų bendrovės), arba vadinamasis ESCO, modelis bus pristatytas metų pabaigoje.
Vadovaujantis naujuoju daugiabučių modernizavimo modeliu, visi rangos darbai, įskaitant ir projektavimo darbus, yra perkami per elektroninį CPO katalogą. „Pirkimai per CPO pirmiausia užtikrina rangos darbų pirkimo skaidrumą: kataloge varžymosi ir vertinimo procesas visiškai automatizuotas – laimėtojas išrenkamas ir pirkimo sutarties duomenys užpildomi tik elektroniniu būdu. Be to, toks pirkimo būdas yra daug efektyvesnis, nes perkančiajai organizacijai mažėja reikalingų parengti dokumentų skaičius, taupomi žmogiškieji ištekliai ir valstybės lėšos, pirkimo procedūros sutrumpėja iki vieno mėnesio“, – komentavo V. Serbenta.
