Blog

Bendruomenei vienyti – menininkų darbai

Užupis

Daugiabučiai namai ir verslo pastatai jau ir mūsų šalyje nebėra pilki ir niūrūs, priešingai – jie išsiskiria spalvomis, dizaino elementais ir sutvarkyta aplinka. Ryškėja ir pasaulinė tendencija – menas randa vietą verslo ir gyvenamosiose erdvėse, taip kurdamas savitą identitetą. Nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo įmonė „Darnu Group“ viena pirmųjų pradėjo menininkų darbais puošti daugiabučius, biurus, viešbučius ir jų aplinką, nes tai kuria pridėtinę vertę darbuotojams ir gyventojams.

Laiptinėms – papildoma funkcija

Grafitis daugiabučių namų požeminėje aikštelėje, 16 menininkų išdailintos sienos viešbutyje – idėja nekilnojamojo turto projektams įgyvendinti pasitelkti menininkus pratęsta ir 15 mažaaukščių korpusų gyvenvietėje „Užupio krantinės“ (architektas Alvydas Songaila). 13 menininkų – skulptorių, tapytojų, fotografų, grafikų – per metus laiptines pavertė unikaliomis galerijomis, kuriomis iki šiol žavisi ir gyventojai, ir svečiai.

Mažaaukščių namų gyvenvietė, kurią iš vienos pusės juosia Vilnelės upė, projektuota pasirūpinus išlaikyti senamiesčiui būdingus elementus: čerpinius stogus, mansardas, medinius langus iki pat žemės, senamiesčio dvasią atspindinčius smiltainio ir klinkerio fasadus. Automobilių vietos įrengtos po žeme, tad gyvenvietės aplinka skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, kaip ir įprasta gyvenamajame kvartale senamiestyje.

Gyvenvietė iškilo buvusios siuvyklos „Vilija“ vietoje. Sovietmečiu pastatytas milžiniškas siuvyklos pastatas ilgus metus buvęs apleistas, nuo 2004-ųjų masinęs tik aštresnių pojūčių mėgėjus, kurie, užlipę ant stogo, žavėdavosi patrauklia senamiesčio panorama. Pats pastatas jokios architektūrinės ar istorinės vertės neturėjo, todėl jis liko tik istorijoje. Nekilnojamojo turto plėtotojams daug svarbiau buvo atkurti istorijas ir legendas, kurios gimė sostinės Užupyje.

Dažnai juokaujama, kad renkantis nekilnojamąjį turtą svarbiausi trys dalykai – vieta, vieta ir dar kartą vieta. Tačiau vis daugiau dėmesio gyventojai ir vystytojai skiria aplinkai, kurioje būtų gera gyventi. Keliolika „Užupio krantinių“ laiptinių unikaliomis meno galerijomis, skirtomis senųjų Užupio gyventojų profesijoms, pavertė Eglės Ridikaitės, Kristinos Norvilaitės, Vaidos Keleras, Kunigundos Dineikaitės, Tomo Martišauskio, Nerijaus Baublio, Mingailės Mikelėnaitės, Monikos Gedrimaitės, Justinos Kildišytės, Vitos ir Gedimino Kalinauskų, Tado Šimkaus darbai, o gyvenvietės centrinę aikštę papuošė kalvio Raimondo Vaitkūno fontanas.

Bendrojo naudojimo laiptinės, nors ir turi keliasdešimt savininkų, mažai teprižiūrimos, o neretai visai užmirštamos. Įprastos meno apraiškos laiptinėse – ant palangės išrikiuotos gėlės ar priešais liftą sustatyti foteliai. „Užupio krantinių“ plėtotojų „Darnu Group“ tikslas, kad menas gyventojus lydėtų iki pat namų durų, sykiu kurtų tvirtus bendruomeninius ryšius. Apgyvendinti laiptinėse menininkų darbai sukurti bendruomenei, dauguma jų turi ir funkcijų, pavyzdžiui, lentynos prisipildo kaimynų knygų, skirtų visiems bendrai dalytis.

Akcentavo ryšį su Užupiu

Prie projekto prisidėjusi žinoma menininkė Kunigunda Dineikaitė sako, kad sukurti universalų meno kūrinį, kuris būtų pritaikytas konkrečiai erdvei, ir sykiu likti ištikimai pačios stilistikai nelengvas iššūkis. „Vis dėlto didžiausias iššūkis yra konceptualus mąstymas, vizijos sukūrimas, o vėliau tikslus tos vizijos perkėlimas ant sienos, kurios estetinė išraiška ir yra šio projekto tikslas. Šiame projekte nesinorėjo tiesiog puošti koridorių sienas paveikslais iš studijos, siekiau sukurti tikslingą dizaino viziją, specialiai pritaikytą konkrečiai vietai“, – pasakojo K. Dineikaitė.

„Užupio krantinių“ namų vidines sienas puošia milžiniška freska, šimtai keramikos dirbinių, pieštos žvaigždynų trajektorijos ir išskirtinės pašto dėžutės, o už namo sienų – kalvių rankomis kurti balkonų rėmai ir įspūdingas fontanas vidiniame kieme. Visus metus kurti unikalūs menininkų darbai šiandien gyventojams padeda perteikti tikrąją rajono dvasią. Užupis yra neatsiejamas nuo meno, įsismelkusio net į namų sienas ir esančio šio rajono vizitine kortele.

Kiekvienas menininkų kūrinys buvo svarstomas, sprendimai priimami bendrai su vystytojais, taigi, galerijos kūrimas buvo labai įdomaus kūrybinio proceso dalis.

Specialistai pripažįsta – būstas jau seniai neapsiriboja tik buto sienomis, labai svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena. Užupis – itin dėkingas rajonas savo istorija, kurią tik reikėjo priminti.

Patikėjo projekto sėkme

Užupis – vienas kūrybiškiausių ir įdomiausių Vilniaus rajonų, pilnas skirtingų meno išraiškų ir formų. Kuriant „Užupio krantinių“ gyvenvietę buvo siekta darniai papildyti rajoną ir organiškai įsilieti į esamą aplinką, todėl ambicija sukurti didžiausią meno galeriją namų laiptinėse gimė neatsitiktinai.

„Užupio krantinių“ laiptinės pavadintos senųjų menininkų, mokslininkų ir amatininkų profesijomis: keramikų, juvelyrų, alchemikų, filosofų, vyndarių, audėjų, poetų ir kt.

Beje, nemažai šios gyvenvietės butų buvo parduoti arba rezervuoti tik pradėjus statybas. „Užupio krantinių“ gyventojai itin vertina galimybę pačioje sostinės širdyje mėgautis privatumu ypač kruopščiai architektų suformuotoje gyvenvietėje, harmoningai įsiliejančioje į istorinį Užupio vaizdą.

Visi, besidomintys menu ir Užupiu, turėjo galimybę aplankyti „Užupio krantinių“ didžiausią Lietuvoje laiptinių meno galeriją. Beje, ekskursijos buvo labai populiarios, nes eksponuojami specialiai sukurti menininkų darbai yra įspūdingi, o neįprasta eksponavimo vieta sudomina dar labiau.

Nors menininkų darbų pastatų viduje galima išvysti vis dažniau, tačiau iniciatyvų už gyvenvietės teritorijos ribų vis dar nėra daug. Nors pamažu, tačiau nekilnojamojo turto vystytojai Lietuvoje stengiasi integruoti meną ir į miesto erdves.

Vienas tokių pavyzdžių – „Darnu Group“ inicijuotas skulptūrų-suoliukų parkas šalia „Antakalnio terasų“ gyvenvietės. Priešingai nei ekspozicijos daugiabučių laiptinėse, kurios prieinamos tik namo gyventojams, ši iniciatyva yra atvira visiems – tiek kvartalo gyventojams, tiek paprastiems praeiviams ar miesto svečiams. Be to, šios skulptūros turi ir dar vieną funkciją – kaip ir įprasti suoliukai yra skirti praeiviams prisėsti.

Kaip yra sakęs šios gyvenvietės architektas Algirdas Kaušpėdas, pradinė skulptūrų parko idėja kilo siekiant tinkamai išnaudoti gamtinę aplinką ir susieti gyvenamąjį kvartalą su miesto viešosiomis erdvėmis. Taip pat buvo siekiama, kad skulptūromis pasidžiaugti ir jas įvertinti galėtų kuo daugiau žmonių. Dėl šios priežasties parkas buvo projektuojamas šalia didžiausio viešo Antakalnio tako.

„Darnu Group“ atstovai pabrėžia, kad šiandien estetiniai miestiečių poreikiai tampa vis svarbesniu prioritetu renkantis būstą, o siekdami juos atliepti vystytojai yra įpareigoti ieškoti sprendimų.

 RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.