Keičiantis darbo vietos sampratai, mobilumui tampant neatsiejama darbo dalimi, prognozuojama, kad netolimoje ateityje trečdalis darbuotojų dirbs ne tradiciniuose biuruose. Ypač aktyviai pastaraisiais metais auga bendradarbysčių skaičius bei jų užimtumas.
„Mažesnėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, Latvija ar Estija, nėra įmonės biurų, tad renkamės bendradarbystės erdves arba dirbame ten, kur prisėdame – darbo grafikas ir vieta nėra fiksuotos, tad galime atlikti funkcijas iš bet kur. O bendri regionų susitikimai dažniausiai vyksta centrinėje būstinėje JAV. Tokia mūsų įmonės politika“, – pasakoja Airius Jaruševičius, vienos didžiausių IT įrangos gamintojų pasaulyje „Cisco“ vadovas Lietuvoje.
Lietuvoje įmonė per partnerių tinklus parduoda kompiuterinių tinklų, serverių, kompiuterių saugumo, videokonferencijų, IP telefonijos įrangą. Pasak A. Jaruševičiaus, „Cisco“ patenka tarp 20 vertingiausių prekės ženklų pasaulyje, o visame pasaulyje dirba apie 70 tūkst. darbuotojų.
Atstovybę Lietuvoje sudaro 4 asmenys, todėl pagal įmonės politiką jie darbuojasi bendradarbystės erdvėse – anksčiau dirbo „Regus“, o neseniai persikraustė į Gedimino prospektą – „Live Square“ įsikūrusią kūrybiškos bendradarbystės erdvę „Spaces“.
„Esame didžiulės tarptautinės bendrovės maža atstovybė, todėl renkamės tokias darbo erdves, kur nereikia rūpintis biuro administravimu, priežiūra, valymu. Neturime netgi savo spausdintuvo – paskaičiavome, kad per mėnesį atsispausdiname tik apie 60 lapų, tad išnaudojame bendradarbystės teikiamas paslaugas“, – pasakoja A. Jaruševičius.
„Cisco“ atstovai dirba trijuose atskiruose kabinetuose – tad nors ir naudojasi bendrais „Spaces“ resursais, susitikimų kambariais, tačiau darbams turi privačią erdvę.
Per kelis Gedimino prospekte esančio „Live Square“ aukštus išsidėsčiusiose „Spaces“ paruošta daugiau nei 320 darbo vietų. Tai ir įvairaus, nuo 1 iki 9 vietų, dydžio biurai, taip pat 12 dedikuotų nuomojamų bendradarbystės darbo vietų.
Pasak Jekaterinos Kosmačevos, „Spaces“ koncepciją ir prekės ženklą valdančio tarptautinio tinklo IWG vadovės Baltijos šalims, šiuo metu išnuomota apie 60–70 proc. bendradarbystės vietų.
Įsikuria ir dėl reprezentacijos, ir dėl darbo efektyvumo
„Spaces“ nedidelį biurą nuomojasi ir Vievyje įsikūrusi elektronikos atliekų perdirbimo įmonė „Elektronikos perdirbimas“.
„Ieškojome nedidelio biuro Vilniuje keletui žmonių. Tačiau nenorėjome rūpintis administracinėmis funkcijomis, taigi rinkomės bendradarbystės erdves. Iš pradžių planavome, kad dirbsime iš namų ar gamykloje Vievyje, o „Spaces“ bus tik vieta susitikimams su partneriais ar klientais. Tačiau dabar matome, kad administracijos darbuotojams „Spaces“ tapo pagrindine darbo erdve“, – pasakoja Milda Meškelė, įmonės atstovė. Įmonėje šiuo metu dirba daugiau nei 50 žmonių, o Vilniuje dažniausiai keturi.
Nepriklausomi konsultantai bendradarbystės erdves renkasi dėl noro padidinti darbo efektyvumą, socializacijos galimybių ir psichologinio aspekto. Socialinės antropologijos specialistas Saulius Matulevičius daugelį metų savo veiklą vykdė namuose, tačiau neseniai persikraustė į bendradarbystės erdves.
„Norėjosi dirbti efektyviau. Kai dirbdavau namuose, apsirengdavau lyg eičiau į biurą, turėjau darbui skirtą erdvę, tačiau efektyvumas paaugo nežymiai. Nusprendžiau persikelti į miestą. Biurą nuomotis buvo finansiškai skausminga, nes dalį laiko praleidžiu pas klientą, tad pabandžiau bendradarbystės erdves. Manau, kad besiverčiantiems individualia veikla ar startuoliams bendradarbystės erdvės tinka verslo pradžiai. Jeigu nepasiseks – vietą gali pakeisti, o jeigu verslas sparčiai augs – nesudėtingai praplėsti“, – pasakoja S. Matulevičius.
Šiuo metu S. Matulevičius su organizacijų psichologijos specialiste nuomojasi kabinetą „Spaces“ ir vidutinėms bei stambioms įmonėms siūlo bendras įmonės organizacijos kultūros kūrimo ir tobulinimo paslaugas. „Dabar dažniau planuojame susitikimus ne kavinėje ar pas klientus, o bendradarbystės erdvėje“, – sako socialinės antropologijos specialistas.
