Blog

Belgų Kokybės rūmų ekspertas J. Vanneste: „Daugiau dėmesio tvarumui ir architektų užmokesčiui“

Jonas Vanneste, architektūros kokybė
Jonas Vanneste. LAR nuotr.

Kovo 29-ąją Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ narių susirinkimą surengė Lietuvos architektų rūmai. Renginyje įteikti pirmieji Lietuvos architektų žiedo apdovanojimai, pranešimą apie architektūros ekspertinį vertinimą Belgijoje skaitė architektas, urbanistas, studijos „BUUR“ partneris ir Vakarų Flandrijos kokybės rūmų kviestinis ekspertas Jonas Vanneste. Po pranešimo pakalbinome J. Vanneste kai kuriais lietuviams architektams itin aktualiais klausimais.

Kokios architektūros kokybės užtikrinimo priemonės yra naudojamos Belgijoje?

Belgijoje architektūros kokybe rūpinasi dvi organizacijos: Flandrijos vyriausybės architektų komanda (angl. Flanders Chief Architects team) ir Vakarų Flandrijos kokybės rūmai (angl. Quality Chamber West-Flanders). Jos vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir vyriausybės architektai – naudojasi savotiška franšize. Flandrijos vyriausybės architektų komandą sudaro vyriausiasis architektas ir maždaug dešimties architektų grupė. Architektūros kokybės klausimus ši komanda sprendžia, jei projekto bendra vertė neviršija 2,5 mln. eurų.

Jei projekto biudžetas didesnis, jo kokybės klausimais rūpinasi Kokybės rūmai. Pastarąją organizaciją sudaro Didžioji penkių ekspertų grupė (angl. vast panel of experts) ir penkių kviestinių architektų komanda.

Kokybės rūmai turi nusimatę penkis kriterijus, pagal kuriuos yra vertinama konkursuose dalyvaujančių architektūros darbų kokybė: koncepto vizija, dėmesys procesui, tvarumas, projekto kaina ir projekto komanda.

Koncepto vizija, žinoma, yra svarbiausias kriterijus. Jis reikalauja tinkamo koncepto išaiškinimo, todėl yra lydimas grafikų, pristatymo ir t. t.

Statybos proceso detalus pateikimas taip pat yra labai svarbus, kadangi praktika rodo, jog kai kurie architektai profesionaliai tvarkosi su brėžiniais, tačiau statybų aikštelėje jiems sekasi kur kas prasčiau.

Šnekant apie tvarumą, rodos, pats žodis kalba pats už save. Yra daugybė būdų įvertinti tvarumą, todėl iš architektų norime išgirsti apie jų požiūrį ir pasirinktą metodą, kokias medžiagas jie ketina naudoti ir t. t. Šiuo metu tarpusavyje aktyviai diskutuojame apie žiedinę ekonomiką, todėl produktų panaudojimas antrą kartą tampa vis aktualesnis – tikimės to ir iš projektų autorių.

Kalbant apie projekto kainą, žinoma, svarbiausia, kad ji atitiktų tą, kurią projekto autoriai pažadėjo konkurso metu. Todėl įmonės privalo detaliai paaiškinti, kaip susidoros su suplanuoto biudžeto įgyvendinimu laiko perspektyvoje. Kadangi visi statiniai yra viešo naudojimo, architektams būtina paaiškinti, kodėl jie nori vienokio ar kitokio užmokesčio. Paprastai įmonė prašo 12– 15 proc. nuo projekto darbų sumos, tad klausiame jų, kaip šios lėšos bus paskirstytos, kam naudojamos ir pan.

Projekto komanda taip pat labai svarbus kriterijus. Kartais darbams reikia labai specifinių ekspertų, tad pasitikime tik tomis komandomis, kurios turi tinkamą narių sudėtį.

Beje, Belgijoje projektuoti gali tik architektai ir architektai-inžinieriai, kurie atliko 2 metų praktiką specifinėse įmonėse – tai taip pat kuria kokybišką architektūrą.

Svarbu ir tai, ar architektai statybos proceso metu yra pasiruošę koreguoti savo projektą, jei iškiltų kokių nors klausimų ar patobulinimų. Pastebėjau, kad jaunieji architektai yra labai jautrūs, apibrėždami projektą, atsakydami į mūsų klausimus, formuodami tinkamą komandą, todėl, manau, kad judame labai gera linkme.

LAR nuotr.

LAR nuotr.

Ar Jūsų nuostatai, kriterijai yra kur nors įtvirtinti?

Kriterijai nėra patvirtinti įstatymų, tačiau mūsų patirtis siekia 1999-uosius ir ji rodo, kad būtent šie kriterijai pasitvirtino. Turime Statybos įstatymą, taip pat įmonė, prieš pradėdama įgyvendinti projektą, privalo pasirašyti kontraktą su savivaldybe, kuris patvirtina, kad įmonė, pareiškusi norą dalyvauti konkurse, sutinka su pateiktais kokybės kriterijais.

Esate Vakarų Flandrijos kokybės rūmų komandos narys. Papasakokite plačiau apie šios organizacijos funkcijas.

Rūmai atlieka keturias pagrindines funkcijas: vertina, ar projektams galima suteikti provincijos, ar Europos Sąjungos skirtas subsidijas, yra atsakingi už architektų konkurso, pavadinimu „Win Vorm“, arba atvirojo kvietimo, vertinimą ir gaires, taip pat nemokamai konsultuojame Vakarų Flandrijos miestų savivaldybes, kaip padidinti viešajai architektūrai ir viešosioms erdvėms skirtas investicijas, bei patariame bendruomenių ir miestų valdžiai, kaip sukurti stiprių centrų strategijas.

Su kokiomis kokybės problemomis susiduriate savo darbe?

Visų pirma, komisijos nariai mano, kad būtų gerai specifiškiau apibrėžti, kas yra tvarūs sprendimai: žiedinė ekonomika, statyba, technologijos ir t. t. Taip pat norėtume išspręsti architektų užmokesčio problemas. Žūtbūt siekdami laimėti konkursą, architektai save įvertina mažesniu užmokesčiu, o tai stipriai išbalansuoja rinką. Pasirinkus įmonę, kuri už projektą nori mažesnio užmokesčio, nei realiai egzistuoja, kyla pavojus, kad įgyvendinant projektą pakils bendra jo kaina arba nukentės statinio kokybė. O kadangi tai viešo naudojimo architektūra, nepatenkinti liktų daugybė žmonių. Norėtumėme, kad architektų atlyginimai būtų iš anksto numatyti nuostatuose.

Lietuvoje šiuo metu daug diskutuojama, ar architektai, veikiantys toje pačioje rinkoje, gali vertinti kolegų darbus. Kaip Jūs sprendžiate nešališkumo klausimus?

Visų pirma, nė vienas komisijos narys nevertina darbų, vedamas kažkokių subjektyvių jausmų. Projektus vertiname objektyviai, pagal pirmiau minėtus kriterijus. Be to, per tą 4 metų laikotarpį, kol dalyvaujame komisijos veikloje, konkursui negalime siūlyti įmonių, kurių savininkais ar partneriais esame, projektų. Komisija visada dirba anonimiškai ir tai, kad mūsų nuomonės dažnai sutampa, tampa įrodymu, kad pasirinkti darbai yra geriausi.

Kokių pasekmių turi šių kokybės institucijų sprendimai – ar tai rekomendacija?

Mūsų patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau 99 proc. projektų siūlytojų jais vadovaujasi. O tas vienas procentas komandų, kurie neatsižvelgia į mūsų patarimus, dažnai apskritai neįgyvendina savo projektų.

Ačiū už pokalbį, sėkmės darbuose!

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 balandis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.