Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektų sąjungų bendra ekspozicija Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongreso parodoje Seule (Pietų Korėjoje) bus įrengta pagal lietuvių architektų projektą.
Vakar baigėsi Baltijos Architektų sąjungų asociacijos (BAUA) paviljono, skirto UIA ekspozicijai pasaulinio kongreso metu, architektūrinės idėjos konkursas. Konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti ekspozicijos koncepciją (instaliaciją ir turinį), o taip pat ir suvenyrą, įteikiamą kiekvienam lankytojui.
XXVI UIA kongresas, dedikuotas temai „Miesto siela“ („Soul of a city“) diskutuos, kas formuoja miesto savitumą, patrauklumą, gyvybingumą, gyventojų meilę savo miestui, ir kaip prie to prisideda architektūra. Savaitės renginių sąraše – paskaitos, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, idėjų konkursas studentams, apdovanojimai ir pasaulio architektūros paroda. Bendroje parodoje kiekviena šalis – UIA narė – turės progą įsirengti po savo architektūrinę ekspoziciją.
Pakvietusi Baltijos šalių architektus, dizainerius ir kitus teikti idėjas ekspozicijai atvirame konkurse, BAUA sulaukė 16 projektų. Juos vertino tarptautinė žiuri, kurią sudarė po 2 Baltijos šalies architektų sąjungos deleguotus atstovus.
Lietuvos architektų sąjunga: Rūta Leitanaitė (BAUA pirmininkė), architektas Aurimas Sasnauskas;
Estijos architektų sąjunga: BAUA vicepirmininkas Hindrek Kesler, Mark Grimitliht (architektas, BAUA paviljonų idėjų konkursų 2011 ir 2014 nugalėtojas);
Latvijos architektų sąjunga: BAUA vicepirmininkas Juris Poga, architektė Ilze Paklone). Septintąja žiuri nare tapo Pekino dizaino savaitės direktorė Beatrice Leanza, Vilniuje viešėjusi Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnės Biliūnaitės kvietimu.
Geriausiu projektu išrinktas jaunų architektų iš Lietuvos Jono Lideikio ir Tomo Skripkiūno darbas „City Tune“. Nugalėtojams atiteks 1000 Eurų premija. Paviljonas duos peno ne tik lankytojų akims, bet ir ausims. „Miestą reprezentuoja jame bendraujantys žmonės, jų kalba“, – teigia autoriai, pasiūlę paviljono lubose įmontuoti garso įrangą, kuri lankytojui įėjus transliuotų kasdienės lietuviškos, latviškos, estiškos kalbos įrašus. Kuo daugiau lankytojų įeis – tuo triukšmingesnis paviljonas taps.
Ant sienų architektai siūlo pakabinti šimtus suvenyrų – muzikinių atvirukų su įspūdingiausių, vertingiausių pastatų Baltijos šalyse vaizdais, kuriuos atvertus skambėtų tam tikras sakinys atitinkama kalba. Lankytojas susipažintų ir su šalies architektūra, ir gal net išmoktų kelis sakinius lietuviškai, latviškai ar estiškai.
Žiuri teigimu, autorių siūloma papildoma garso instaliacija elegantiškam, neperkrautam ir lengvai suprantamam paviljono dizainui ir turiniui suteiks ypatingo patrauklumo.
„Skirtingų, neįprasto daugumai užsieniečių ausiai, kalbų skambesys, suderintas su skirtingais architektūriniais įvaizdžiais, yra geras derinys pristatantis skirtingą ir panašią Baltijos šalių kultūrą, – sako komisijos narė B. Leanza. – Be to, muzikinis atvirukas yra tikrai kažkas tokio, ką norisi pasiimti su savimi ir neišmesti“.
Geriausia BAUA ekspozicijos UIA kongreso pasaulinėje parodoje idėja bus toliau detalizuojama ir pildoma dirbant kartu su autoriais.
Antroji vieta ir 600 Eurų premija skirta estei Kadi Paluoja, sužavėjusi komisiją savo darbo „Soil“ lakoniškumu, šmaikštumu ir ryškumu. Architektė pasiūlė paviljono grindis išbarstyti ryškiai rožiniais maisto spalvos milteliais.
„Miesto pagrindas yra dirva. Kad ir kur eitum, ją – o kartu ir miestą – neši su savimi ir visur palieki pėdsaką“, – teigė K. Paluoja.
„Tokio – šokiruojančio, šmaikštaus, aiškaus – pasirodymo idėjos ir norėjome BAUA paviljonui. Deja, puikiai dėmesį patraukiantis pasiūlymas pritrūko gilesnės idėjos“, – komentavo žiuri.
Tokią pasiūlė trečiąją vietą ir 300 Eurų premiją laimėjęs projektas „In disperse“. Projekto autoriai Eglė Rutkauskaitė ir Mantas Gipas (Lietuva) paviljone pasiūlė pademonstruoti vieną svarbiausių Baltijos šalių skaudulių – regionų tuštėjimą, gyventojų kėlimąsi iš mažų miestelių ir kaimų į didžiuosius arba į užsienį.
Paviljono sienos būtų užpildytos mažų miestelių, kaimų oro nuotraukomis, kurias lankytojai galėtų išsinešti kaip suvenyrą. Ekspoziciją aplankant vis daugiau lankytojų, sienos taptų vis tuštesnės, taip atspindėdamos liūdnas tendencijas Baltijos šalyse. Anot žiuri, „tema labai aktuali, tačiau autoriai nepasiūlo problemos sprendimo ar optimistiškesnių alternatyvų, kurias galėtų ir turėtų pateikti architektūra“.