Apdaila – kiekvieno poreikiams
„Baltic Hearts“ biurų patalpos įrengiamos pagal nuomininkų pageidavimus. Projekto plėtotojams buvo svarbu, kad verslo biurai būtų įrengiami funkcionaliai ir iš ekologiškų medžiagų, tarnautų ne vieną dieną. Bet teisė rinktis biurų stilistiką palikta patiems nuomininkams, kurie čia įsikuria mažiausiai penkeriems metams. Kiekvienas, anot V. Barakausko, turi savus prioritetus: vienam svarbiausia – gera akustika, kitam – prabanga, trečiam malonu biuro interjeru paryškinti pastato architektūros detales, ketvirtas nori sukurti savo unikalią erdvę.
Bendrovės „Baltic Hearts“ direktorius R. Mickūnas juokavo – šis projektas padėjo paaugti ir apdailininkams. Bendrovės „Constra“ direktorius Slavomiras Volkovas neneigia – mokytis čia tenka kone kiekvieną dieną. Visuose trijuose korpusuose apdailos darbus atliekančios įmonės meistrams teko lankstyti sienas ir lubas atkartojant sienų linkius, įrengti, regis, kasdien vis sudėtingesnius mazgus.
„Atrodo, pamatę, kad įveikėme sunkią užduotį, architektai specialiai sukuria naują“, – nusijuokė S. Volkovas. Tiesa, jis pripažino, kad įmonei darbas tokiuose neeiliniuose objektuose yra pavydėtina galimybė: „Kiekvienas supranta, kad tokių projektų įgyvendinimas kelia įmonės reitingus, pritraukia naujų užsakovų ir naujų projektų – tai pavyzdžiai, įrodantys, kad sugebi atlikti ypač sudėtingus darbus.“
Į „Baltic Hearts“ projektą „Constra“ irgi pateko neatsitiktinai – įmonė dirbo jau ne vienos V. Barakausko vadovaujamos bendrovės objektuose. Pastaruoju metu – gaivinant Ilzenbergo dvarą Rokiškio rajone. „Mes stengiamės prisirišti prie užsakovo, išpildyti jo lūkesčius, todėl, matyt, ir turime galimybę tęsti bendradarbiavimą“, – sakė S. Volkovas.
Bendradarbiavimą su architektais, su kuriais projekto pradžioje baudėsi derėtis, kad gal nebūtina viską daryti taip įmantriai, šiandien įmonės „Constra“ vadovas mini kaip vieną didžiausių šio projekto privalumų. „Su daugeliu architektų esame dirbę, bet geresnių nemačiau“, – patikino.
S. Volkovas džiaugiasi – vieną po kito statydama tris verslo centro pastatus, nuosekliai dirbdama su ateinančiais nuomininkais, įmonės „Constra“ komanda turėjo galimybę spėti atlikti visus užsakymus. O kai vienu metu, biurus įsirengiant iškart kelioms įmonėms, teko padidinti darbuotojų skaičių, S. Volkovas įsitikino ir tuo, kad gerų specialistų Lietuvoje nėra daug, ir tuo, kad daugiau – nebūtinai geriau.
Procesas talkinant nepatyrusiems, neapmokytiems darbuotojams nepaspartėjo. „Atsirado klaidų, nesusikalbėjimo, reikėjo perdaryti darbus, – neslėpė S. Volkovas. – Akivaizdu, geriau dirbti su mažesne, bet patikima komanda.“
Automobilių aikštelei išnaudotas ir šlaitas
Vietų automobiliams statyti požeminėje aikštelėje verslo centro nuomininkai turi tiek, kiek numato Statybos techninis reglamentas – po vietą 25 kvadratiniams metrams biurų ploto, taigi požeminėje aikštelėje jų – 400. „Galima užsiimti demagogija ir aiškinti, kad neįrengdamas automobilių vietų paskatinsi klientus važinėti viešuoju transportu. Bet taip apgaudinėsi save ar būsimus klientus“, – komentavo „Baltic Hearts“ direktorius R. Mickūnas.
Architektas A. Ambrasas ne šiaip sau požeminius darbus „Baltic Hearts“ projekte vadino pačiais sudėtingiausiais. „Aukščių perkritimas ten – 9 metrai, ir norint išnaudoti visą šlaitą buvo suprojektuoti trys automobilių aikštelių lygiai. Viršutinė yra tik po pirmu pastatu, vidurinė – po dviem, apatinė – po visais trimis, – aiškino architektas. – Nebuvo paprasta suvesti visus lygius, pasiekti, kad automobilių stovėjimo aikštelėse konstrukcijos būtų išdėstytos tiksliai, nes pastatai pasisuka vienas kito atžvilgiu. Be to, konstruktoriams reikėjo atsižvelgti į tai, kad antstatas bus įrengiamas ant šakotinių kolonų.“
Konstruktoriai, bendrovės „Konstrukcijų projektai“ specialistai, ne iš karto užsikrėtė architektų entuziazmu komponuoti pastatus taip sudėtingai, pripažino A. Ambrasas, bet vėliau dirbo uoliai, kad įgyvendintų visus jų sumanymus.
Inžinieriams teko pasirūpinti, kad būtų surenkamas Šeškinės kalno papėdėje susikaupiantis vanduo.
