2014 gegužės 28 d.

Verslo biurų kompleksas, kurio savininkai gali rinktis nuomininkus – taip apie baigiamą realizuoti A klasės biurų projektą „Baltic Hearts“ kalbama Vilniuje. Šio projekto plėtotojai atkreipia dėmesį į kitą tokios situacijos pusę – jiems dera atsižvelgti į jau esamų nuomininkų pageidavimus dėl būsimų kaimynų. Tiesa, tai netapo problema – sklandžiai išnuomoti du iš trijų Šeškinės kalvų papėdėje nutūpusių komplekso pastatų. Paskutiniojo vidaus darbai bus baigti rudenį.

Dėl ploto neaukojo įvaizdžio

„Baltic Hearts“ projektą plėtojančios įmonės „Indeco“ vadovas Vaidas Barakauskas savo verslo sėkmę komentuoja lakoniškai: „Statau ne pirmą tokio pobūdžio pastatą, žinau, ko reikia miestui ir ko reikia klientams.“ Klientams, įsitikinęs V. Barakauskas, reikia A klasės komforto – nuo inžinerinių sistemų iki aptarnavimo kokybės, miestui – įprastų panoramų neužgožiančių, aukščiausios kokybės architektūros pastatų. Statybas trijų transporto arterijų – Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių, Konstitucijos prospekto – sankirtoje esančiame sklype planuoti pradėjęs verslininkas jautė atsakomybę ne tik už verslo perspektyvas, bet ir emocijas, kurias būsimi statiniai kels tūkstančiams kasdien juos regėsiančių miestiečių.

Baltic Hearts visi 3

Taip pat mąstė ir architektas Audrius Ambrasas, kurio, atsisakęs architektūrinio konkurso, V. Barakauskas paprašė parengti projektinius siūlymus pasikliaudamas ir jo profesionalumu, ir tuo, kad užteko vieno susitikimo suprasti, jog abu kalba ta pačia kalba. Architektų A. Ambraso bei Donato Malinausko projektiniai siūlymai V. Barakauskui tiko be abejonių. „Man patiko, kad architektas paisė ne tik pastatų architektūros, bet ir viso Vilniaus koncepcijos“, – pasakojo bendrovės „Indeco“ vadovas.

Abiem pusėms buvo aišku, kad kuriant tokios klasės verslo centrą kova už didesnį nuomojamą plotą neturi atimti sveiko proto. 75 arų sklype architektai išdėstė tris bendro 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatus. V. Barakauskas atkreipė dėmesį – tokiame plote būtų galima prikišti kone dukart daugiau patalpų, bet tikslas buvo jautriai įkomponuoti pastatus į kraštovaizdį, todėl apsispręsta daryti juos žemesnius, negu rinktųsi dažnas nekilnojamojo turto projektų plėtotojas: „Kovojant už didesnį kvadratinių metrų skaičių vieną dieną suvokiama, kad nebėra kur įrengti reikalingų automobilių stovėjimo vietų ar ima trūkti erdvės takams.“

Beje, architektai siūlė dar žemesnį – trijų aukštų – pastatą, bet šiandien pripažįsta, kad dėl verslo interesų atsiradęs ketvirtas aukštas, kurio penktadalis atiduota atvirai terasai, leido net sėkmingiau suformuoti pastato siluetą. Architektų eskizuose trys širdies formos ant metalinių kojų nusileidę pastatai buvo vainikuoti kupoliniais stogais, atkartojančiais aplinkinių kalvų siluetus. Identiškų objektų žaismė kilo architektams pasukus juos skirtingu kampu Ukmergės gatvės atžvilgiu. Atsirado viltis sujaukinti bent keletą šimtų metrų pėstiesiems nepatrauklios Šeškinės kalvos papėdės.

Pagarba architektūriniams sprendimams

Prieš šešerius metus pradėtas projektas krizės metu turėjo stabtelėti. Kai statybą teko konservuoti, konstruktyvas buvo vos išlindęs iš žemės, taigi padaryti, anot A. Ambraso, patys sudėtingiausi – požeminės statinių dalies, kur įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, darbai.

Pauzė neužsitęsė – 2012 metų rudenį įkurtuves atšventęs „Baltic Hearts“ korpusas tapo pirmuoju po krizės pastatytu A klasės verslo centru. Ką tik išleistoje svarbiausius A. Ambraso architektų biuro darbus pristatančioje knygoje „Baltic Hearts“ projektas – pirmuosiuose puslapiuose. „Baltic Hearts“ projekto plėtotojai tikisi, kad tai reiškia, jog autoriai didžiuojasi šiuo darbu taip pat, kaip ir jie.

A. Ambrasas neskuba reitinguoti savo darbų. Bet pripažįsta, kad bendradarbiavimas su „Baltic Hearts“ užsakovais buvo toks, kuris leidžia pasiekti geriausius rezultatus. „Šiame projekte nebuvo drastiškai taupoma, mes siūlėme konstrukciškai sudėtingus sprendimus ir džiaugiamės, kad užsakovai jais patikėjo“, – prisiminė vienas garsiausių šalies architektų.

V. Barakauskas mano, kad pagarba architektūriniams sprendimams savaime suprantama:

    Komentarai