„Viena vertus, architektūrinės idėjos turint omenyje bendrą projekto kainą nesudaro didelės dalies, kita vertus, joms negalima taupyti, jeigu norima išskirtinio pastato. Kaip ir negalima taupyti daugiausia kainuojančiam dalykui – inžinerinėms sistemoms: geram vėdinimui, drėkinimui, šildymui, apšvietimui, jeigu ketinama sukurti A klasės verslo centrą.“

Kas prarandama taupant

Ne itin svarbių galinčių atrodyti, bet projekto sąmatoje aiškiai išsiskiriančių architektūrinių detalių „Baltic Hearts“ projekte buvo ne viena. Ir diskusijų dėl jų būtinybės būta. Vis dėlto, pripažino V. Barakauskas, realizuojant tokius projektus svarbu nepasiduoti pagundai sumenkinti lyg ir neesmines detales.

Vienas pavyzdžių – lenkti fasadų kampai. „Dauguma atvejų, darant suapvalintus fasadus, kampai sudedami nelenkti. Bet profesionalui tai iškart matyti. Mes norėjome viską padaryti gerai iki galo“, – sakė V. Barakauskas. Netaupyta ir viršutinio aukšto langų sąskaita – jų geometrija atkartoja stogo banguotumą, tad visi langai yra skirtingų parametrų. Jų kainai, suprantama, tai padarė nemenką įtaką.

„Užsakovams tokiais atvejais įprastai būna sunku apsispręsti, nes ir ta riba, kiek ko galima atsisakyti, sunkiai apčiuopiama“, – pripažino A. Ambrasas. Dėl savo sprendimų turi būti tikras pats architektas. Nusileidęs ten, kur tai galima padaryti, turi kovoti už tikrai svarbius dalykus, komentavo pašnekovas.

Akivaizdu, šiam projektui pridedamąją vertę architektūrinė mintis ir raiškos priemonės sukūrė: jau pirmieji nuomininkai pasakojo, kad renkantis patalpas biurui iš trijų variantų jų apsisprendimą lėmė pastato architektūra.

Stogas – ne vieta inžineriniam sąvartynui

Įkalnėje iškilę „Baltic Hearts“ pastatai kiekvienam pravažiuojančiajam suteikia galimybę apžiūrėti juos nuo cokolio iki stogo. Bendrovės „Baltic Hearts“ projekto vadovas Darius Migilinskas siūlo atkreipti dėmesį būtent į stogus, kurie pliki kaip Gedimino pilies kalnas – visa inžinerinė komunikacija yra paslėpta stogo konstrukcijoje. Ant stogo nėra jokių akis badančių dalykų: kondicionierių, ventiliatorinių konvektorių ir pan. – architektai matomus čia paliko tik žaibolaidžius – keli neišvengiami elementai paslėpti įgilintoje ertmėje.

„Tai padaroma ne už dyką, bet su meile“, – nusijuokė „Baltic Hearts“ direktorius Raimundas Mickūnas ir spėjo, kad kito tokio stogo Vilniuje nėra.

A. Ambrasas linkėtų Lietuvai kardinaliai pakeisti požiūrį į eksterjero kultūrą. Tai, kad nepriklausomybės pradžioje prasidėjus statybų bumui visų statinių, ypač prekybos centrų, statytojai džiaugėsi atradę galimybę sutaupyti ploto visą inžinerinę įrangą sukeldami ant stogo, baigėsi blogai. „Dėl prasčiokiško pelno siekimo viską darome nevalyvai, – apgailestavo architektas. – Žinoma, galima įrenginius įtaisyti ir ant stogo, bet tai reikia suvaldyti. Tarkime, Rygoje derinant projektus būtina pateikti fasadų brėžinius su visa inžinerine įranga, kuri ten atsiras – nuo žemės turi nieko nesimatyti, arba turi būti randami sprendiniai, kad išorėje įrangos nebūtų.“

Bendrovės „Indeco“ vadovas V. Barakauskas tiki, kad „Baltic Hearts“ verslo centras pulsuos ir po 100 metų. Viskas daryta taip, kad jis gyvuotų ne mažiau. Būtų sunku tikėtis, kad ilgainiui nereikės atnaujinti inžinerinių sistemų. Nors technologijos pasirinktos tokios, kad nenusidėvėtų po 10 metų, kad tarnautų bent 25–30 metų, pasirūpinta, kad prisitaikyti prie augančių poreikių ir galimybių, galbūt – prie atsiradusių specialių poreikių, nebūtų sudėtinga: pastato architektūra leidžia daryti korektūras – tam skirtose šachtose palikta vietos.

Įnoringa betoninė apdaila

Pristatydama verslo centro projektą savo leidinyje, A. Ambraso architektų biuro komanda išskyrė dvi svarbias architektūrines detales – pirmo aukšto perdangos apdailą išorėje ir gaubto denginio parapetą, išlietus iš apdailinio monolitinio betono. Anot A. Ambraso, apatinę perdangą galima vadinti kabamosiomis lubomis. Apatinis (išorinis) sluoksnis apdailinio betono, toliau – šiltinimas, tada – laikomoji perdanga.

„Pirmiausia buvo daromas klojinys apdailiniam betonui, užbetonuotas jis buvo iškišant armatūrą, tada sudėtos šiltinimo medžiagos ir tik tada užbetonuota laikomoji perdanga“, – aiškino sudėtingos užduoties autorius. Ieškant sprendimo, kaip užbetonuoti L raidės formą – kad visas betonas nesubėgtų į horizontaliąją formos dalį, statybininkams teko daryti bandymus.

„Vargo ten buvo, vėliau buvo sudėtinga išlieti ir viršutinį – parapeto – mazgą. Rangovams pateikėme visus stogo geometrijos duomenis – taškus, aukščius iš erdvinio modelio, pagal kuriuos jie pasidarė klojinius“, – prisiminė A. Ambrasas. Pasakojimą jis palydėjo pastaba: „Lietuvoje išvis vargas su apdailiniu betonu. Tik kelios įmonės sugeba atlikti tokio sudėtingumo darbus. Vien laikas ir daug praktikos tai gali pakeisti.“

Visas šias keblias užduotis sprendusios bendrovės „Vilsta“ komandą prižiūrėjo įmonės „Statybų techninė priežiūra“ specialistai. Pasak jos direktoriaus pavaduotojo Arvydo Šerno, tik po kelių bandymų naudojant specialų betoną buvo duotas leidimas darbams, taip pat atsakingai buvo rengiamasi ir stogo kupolo liejimui.